Vilniuje atidaryta Baltijos šalių simbolizmo dailei skirta paroda

Parodą atidarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministrai Mindaugas Kvietkauskas, Nauris Puntulis ir Tõni Lukas.

„Ši paroda prancūzų spaudoje buvo apibūdinta kaip aukščiausios kultūrinės diplomatijos pavyzdys. Manau, neatsitiktinai, nes ji atskleidžia vietinę meno tradiciją, kurioje yra kosminis lygmuo. Baltijos šalių simbolizmas sutapo su laiku, kai Baltijos valstybės kūrė savo tautinio atgimimo, valstybingumo, taip pat modernaus meno bei individualios tapatybės idėjas. Todėl ši Baltijos šalių simbolizmo paroda gali būti pavadinta ir kultūrinio mentaliteto išraiška. Nuostabu, kad toks mūsų prisistatymas pasauliui sulaukė didžiulio dėmesio, didžiulio įvertinimo, kad esame pamatyti pasaulyje kaip be galo įdomi, savita kultūrinė erdvė“, – parodos atidaryme kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.

Prancūzijoje gimęs simbolizmas skirtinguose kraštuose įgijo savitų bruožų. Baltijos šalių simbolizmas išsiskiria sąsajomis su nacionalinio romantizmo idėjomis. Baltijos šalių dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybinės laisvės sampratą ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, sakoma Kultūros ministerijos pranešime. Skolindamiesi motyvus iš folkloro, legendų, mitologijos, tapydami gamtos virsmus liudijančius gimtinės peizažus, menininkai kūrė alternatyvią simbolinę realybę, kuri dažnai nešdavo ir politinį krūvį.

Parodą kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti. Pirmą kartą ji buvo eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Prancūzijoje ją aplankė per 230 tūkstančių žmonių. Tais pačiais metais paroda perkelta į KUMU muziejų Taline.

Rengiant parodą, bendradarbiavo penki muziejai (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus), Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.

Paroda veiks iki spalio 11 d. Po to Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų darbai bus eksponuojami Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.

Prezidentas: Baltijos šalių simbolizmo dailės paroda – įkvepiantis bendrystės simbolis

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ atidaryme Nacionalinėje dailės galerijoje. Pirmą kartą ji eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius.

„Amžių sandūroje simboliai tapo menine priemone naujai realybei kurti. Simbolizmo srovės sekėjų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba, tautosakos ir gamtovaizdžių motyvai, jautrias vidinių gelmių stygas užkabinantys įvaizdžiai žadino ir stiprino tautinį sąmoningumą, ilgainiui išryškino ir politinius siekinius, o galiausiai vėrė Baltijos šalims kelią į nepriklausomų valstybių atsiradimą 1918-aisiais, subrandino tautai poreikį turėti politinius namus“, – sveikinimo kalboje sakė prezidentas, pabrėžęs universalią parodos atskleidžiamą tiesą – kultūros galia prisideda ir veikia visuomeninius ir politinius procesus.

Pasak šalies vadovo, šiandien atidaroma tarptautinė paroda ne tik pristato Baltijos šalių simbolizmo dailę, bet aprėpia ir kitas gilias simbolines prasmes. Viena jų – bendrystė su kitomis Baltijos kaimynėmis sesėmis, kurios sutelkė jėgas bendram ambicingam meniniam projektui, įkūnijusiam įvairiomis istorinėmis patirtimis grįstą mūsų šalių kultūrinį bendrumą ir Baltijos regiono savitumą. Simboliška ir tai, kad paroda, prieš dvejus metus pristatyta ir eksponuota Paryžiuje – ten, iš kur XIX amžiuje į Europą sklido simbolizmo idėjos – šiandien keliauja per kraštus, kur šios idėjos skleidėsi, įgydamos savitus pavidalus ir naujas prasmes, bet liudydamos mūsų visų europinę tapatybę.

Prezidentas savo kalboje išskyrė dar vieną netikėtą ir liūdną simbolį – Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus ilgamečio vadovo, vieno iš šios parodos Paryžiuje sumanytojų ir rengėjų Osvaldo Daugelio netektį.

„Šviesaus atminimo mūsų šalies dailės istorijos tyrėjas ir muziejininkystės Maestro, pratęsęs Pauliaus Galaunės darbus, visą gyvenimą pašventė tam, kad iškiliausia Lietuvos simbolizmo figūra – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, o ir visas Lietuvos meno lobynas taptų žinomas pasauliui ir liudytų mūsų kultūrinės tapatybės europietiškąją dimensiją. Skaudu, bet labai simboliška, kad jo siekius įkūnijantis projektas Lietuvoje pristatomas šiandien, kai Kaune Lietuva atsisveikina su šia iškilia asmenybe, o rytoj jis bus palydėtas amžino poilsio“, – pagerbdamas O. Daugelį kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas palinkėjo parodos erdvėse pasisemti įkvėpimo, atverti simbolių reikšmes ir taip dar kartą patirti universalią, praeitį ir dabartį jungiančią kultūros galią, bylojančią, kad be kultūros nebus ateities, skelbiama Prezidentūros pranešime.

Parodoje eksponuojami 36 iškiliausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai, tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Petro Kalpoko, Antano Vivulskio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Konrado Mägi, Nikolai’aus Triiko darbai. Tai 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai bei reti to laikmečio leidiniai.

Rengiant šią parodą, bendradarbiavo penki muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus – bei Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos. Parodoje taip pat eksponuojami kūriniai ir leidiniai iš privačių kolekcijų bei bibliotekų.