Vilniaus fotografijos galerijoje trečiadienį atidaroma Marijos Kapajevos paroda „Nuostabi svajonė, nors ir neaiški“.
1 nuotr.
Londone gyvenanti estų menininkė M. Kapajeva pristato 2014–2017 m. savo gimtajame mieste, Narvoje, sukurtą instaliaciją. Kūrinyje menininkė nagrinėja 150 metų veikusio ir 2010 m. uždaryto tekstilės fabriko „Kreenholm“ socialinį palikimą. Šio fabriko istorija yra giliai įaugusi į vietinių miestelio žmonių gyvenimus, o jo uždarymas – eros pabaiga – paliko traumą Narvoje gyvenančioms šeimoms. Paroda, kaip rašoma Lietuvos fotomenininkų sąjungos pranešime, grįsta menininkės atliktais interviu su buvusiais fabriko darbuotojais, šeimų albumais, dienoraščiais ir kitais prisiminimais. Kartu su šia paroda M. Kapajeva atskleidžia ir platesnę regiono istoriją: stiprus pokytis pereinant nuo vėlyvojo socializmo į griežtą kapitalizmą pašalino ištisas industrijas ir jų gaminamus produktus.
Kaip tekstilės fabriko dizainerės dukra, M. Kapajeva savo vaikystę praleido lankydama abu savo tėvus, dirbančius gamykloje, ir svajodama kada nors gyvenime gauti tokį patį darbą, kaip ir jos mama. Šis menininkės kūrinys, nagrinėjantis jos mamos darbą, M. Kapajevos vaikystės svajones ir nesėkmes su darbuotojų kolektyvine istorija atskleidžia perskyrą tarp asmeninės ir kolektyvinės atminties, formuojančios mūsų istorinį naratyvą.
Parodos pavadinimas sudarytas iš „Entuziastų maršo“ eilučių, naudotų sovietiniame filme „Šviesus kelias“ (1940), kuriame pasakojama, kaip pagrindinė veikėja (Liubovė Orlova) išgyvena Pelenės istoriją, iš valstietės tapdama stachanoviete, pavyzdine darbininke. Filme skambanti daina buvo tikras hitas stalinistiniu periodu, nors žodžiai, vartojami kaip parodos pavadinimas, cenzūros buvo pakeisti dėl žodžio „neaiškus“. Pati „nuostabios svajonės“ idėja yra bendra gija, siejanti visus parodos eksponatus, tačiau kartu galima pastebėti ir aiškumo trūkumą, kuris, kaip teigiama Lietuvos fotomenininkų sąjungos pranešime, įvaizdina mūsų praeities atsiminimus.
