1 nuotr.Penktadienį vykęs LXII Vilniaus aukcionas nustebino dalyvių aktyvumu bei itin ilgomis ir atkakliomis varžytuvėmis, kurios iš esmės pakeitė brangiausiai parduotų meno kūrinių penketuko istoriją, sakoma Vilniaus aukciono namų pranešime. Nors pirmoje pozicijoje išliko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) kūrinys „Dzūkų kaimelis“ (1910), po jo rikiuojasi net trys pastaruoju metu itin vertinamo ir daugelio meno mėgėjų ieškomo lietuvių dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) kūriniai.
„Buvo netikėta pamatyti pakankamai gausų Vilniaus aukciono dalyvių būrį šiuo ypatingu laikotarpiu, tačiau didelis žmonių susidomėjimas ir rezultatai rodo, kad aukcionas yra gyvas reiškinys, kurio atmosferą sunku skaitmenizuoti ir perkelti į virtualią erdvę. Šis aukcionas stebino ir itin ilgomis bei atkakliomis varžytuvėmis, pakeitusiomis ne vieno meno kūrinio vertę bei likimą. Ar tai lėmė ekonominės ir investicinės paskatos? Manyčiau, kad šį kartą visa tai liko kažkur nuošalėje – dideles varžytuves paskatino patys meno kūriniai, pakankamai retai pasitaikantys ypatingi meno grynuoliai“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Intrigas labiausiai kurstė lietuvių dailininko P. Kalpoko kūriniai, kurių kainos kilo su neįtikėtinu pagreičiu, o varžytuvės užsitęsė tiek, kad peržengė pačias drąsiausias prognozuotas ribas.
Dar prieš LXII Vilniaus aukcioną buvo manoma, kad didžiausio susidomėjimo sulauks labai ankstyvas ir retas dailininko P. Kalpoko darbas „Rudeniškas peizažas“ (1904), kuris, manoma, buvo sukurtas tuo metu, kai menininkas viešėjo pas savo mecenatą baroną Gustavą von Manteuffelį (1832–1916) Latvijoje esančiuose Kazdangos rūmuose. Pradine – 25 tūkst. eurų – kaina įvertintas kūrinys ne tik patvirtino šias prognozes, bet ir perrašė Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių istoriją, pažymima Vilniaus aukciono namų pranešime. Kainai šoktelėjus beveik 1,8 karto iki 44,75 tūkst. eurų, P. Kalpoko „Rudeniškas peizažas“ bendrame brangiausiai parduotų kūrinių sąraše išstūmė Antano Samuolio (1899–1942) paveikslą „Liga“ (1931) ir šiuo metu užima antrą poziciją po A. Žmuidzinavičiaus kūrinio „Dzūkų kaimelis“, prieš septynerius metus aukcione įsigyto už daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.
Vis dėlto gerokai labiau nustebino varžytuvės dėl kito P. Kalpoko kūrinio „Žiemos peizažas su upeliu“ (1935). Pradinė šio kūrinio kaina – 3,8 tūkst. eurų – kilo daugiau nei 10 kartų – iki 39 tūkst. eurų. Būtent tokia suma pernai buvo įvertinta A. Samuolio „Liga“. Dabar abu kūriniai brangiausiai parduotų kūrinių sąraše dalinsis 3–4 pozicijas. O penktąją poziciją užims dar vienas P. Kalpoko kūrinys „Upelis pavasarį“ (1907) – prieš penkerius metus aukcione įvertintas 36,5 tūkst. eurų ir iki šiol istorijoje buvęs trečias brangiausiai parduotas meno kūrinys.
Vertinant tik LXII Vilniaus aukciono rezultatus, po dviejų P. Kalpoko kūrinių, trečiasis šiame aukcione brangiausiai parduotas kūrinys – rubrikoje „In focus: Popartas ir Opartas“ pristatytas dailininko Kęstučio Zapkaus darbas „Arkties peržiūra“ (2009). Jis įsigytas už pradinę kainą – 5,9 tūkst. eurų. Po jo rikiuojasi dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) „Autoportretas“ (1989), kurio pradinė kaina pakilo apie 1,7 karto iki 4,1 tūkst. eurų, bei dailininko Viktoro Vizgirdos (1904–1993) drobė „Žydintis sodas“ (1947), kuri pradinė kaina kilo beveik 1,9 karto iki 3,4 tūkst. eurų.
Gana atkaklios varžytuvės vyko ir dėl dailininko A. Žmuidzinavičiaus kūrinių: paveikslo „Reginys iš balkono“ (1954) pradinė kaina kilo 3 kartus iki 3,3 tūkst. eurų, o drobė „Vileika | Vilnelė Vilniuje“ (1916) parduota daugiau nei dukart brangiau – už 3,2 tūkst. eurų.
Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, šįkart mažesnio aukciono dalyvių dėmesio sulaukė rubrikos „In focus: kombinatų „Dailė“ produkcija“ lotai. „Tai patvirtino, ką jau esu ne kartą sakiusi: šių kūrinių sėkmės laikas bus ateityje. Su jais dar tik pažindinamasi, o suprasti tikrąją jų vertę tikrai reikalinga bent kelių dešimtmečių distancija. Akivaizdu, kad daugelis meno mėgėjų gyvena dabartyje ar trumpesnėmis laiko distancijomis ir bent jau šiuo metu nėra pasiruošę ilgalaikėms rizikoms“, – sako ji.
Be jau paminėtų lotų, LXII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Algio Kriščiūno, Vladislovo Žiliaus (1939–2012), Adomo Galdiko (1893–1969), Augustino Savicko (1919–2012), Augustino Potockio (1852–1945), Jono Janulio (1888–1973), Adomo Varno (1879–1979), Kazio Šimonio (1887–1978), Liudo Truikio (1904–1987), Mikalojaus Šalkausko (1935–2002) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.
Šiais metais Vilniaus aukcionas tradiciškai nepersikels į pajūrį, o vasarą atostogaus. LXIII Vilniaus aukcionas numatytas rugsėjo mėnesį Vilniuje, jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki rugpjūčio pabaigos.
