Vilniaus knygų mugę šiais metais aplankė 52,7 tūkst. žmonių

Mugėje surengtas 531 renginys, dalyvavo 180 autorių, sulaukta 45 svečių iš užsienio, asociacijos AGATA „Muzikos salėje“ įrengta 70 stendų, surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių.

„Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį mes dar negrįžome“, – sako viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

Ji pastebi ir keletą naujų tendencijų – mugės lankytojai tapę sąmoningesni, į mugę jie ateina išsigryninę savo tikslus ir norus, aiškiai žino, kokius renginius nori aplankyti ir kokių diskusijų paklausyti.

„Panašu, kad daugelis jų paruošė namų darbus, programoje pasižymėjo labiausiai dominančius dalykus“, – pranešime žiniasklaidai sako mugės organizatorė.

„Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, intelektualesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė“, – teigia L. Varnavičienė.

Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai šių metų Vilniaus knygų mugėje skirtas didžiulis dėmesys. Ukrainos stende ukrainiečiai galėjo pabendrauti su savo šalies kūrėjais, įsigyti literatūros ukrainiečių kalba.

Iš viso mugėje dalyvavo 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, iliustruotojų, leidėjų, politikų. Politinėse ir visuomeninėse diskusijose Ukrainos tema dalyvavo Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai, pažymima pranešime.

„Simboliška, jog Ukrainos autoriai ir literatūros bei leidybos profesionalai karo metines sutiko knygų mugėje“, – teigia Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.

„Kai kurie jų į Lietuvą keliavo parą, bet kelionės sunkumus su kaupu atpirko stiprybės teikianti galimybė savo idėjomis ir kūryba dalintis su visokeriopai Ukrainą ir jos kovą palaikančia lietuvių bei Lietuvoje apsigyvenusių ukrainiečių auditorija“, – pridūrė ji.

700 jubiliejų švenčiančiam Vilniui mugėje skirta daugiau nei 20 renginių. UNESCO literatūros miestų atstovų diskusija, šalies istorikų nagrinėjama alternatyvioji Vilniaus istorija, ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Mugėje tradiciškai įteikta ir Vilniaus klubo premija, rašoma pranešime.

Organizatoriai teigia, kad šių metų „Muzikos salė“ garsėjo muzikinėmis improvizacijomis ir bendrais koncertais.

„Retai pasitaiko, kai beveik visi Lietuvos muzikantai susiburia į vieną vietą, todėl smagu, kai naudojamasi proga bei surengiama pramoga ir patiems sau, ir lankytojams“, – sako vienas iš „Muzikos salės“ organizatorių Justinas Prascevičius.

Sekmadienį antrąkart buvo sulaužyta Vilniaus knygų mugės tradicija – nepaskelbta kitais metais, vasario 22–25 dienomis vyksiančios mugės tema. Ji, anot organizatorių, dar svarstoma.

„Didžiausia mūsų svajonė, kad temoje atsispindėtų tai, kas vyksta po karo“, – ateinančių metų planus pradeda dėlioti L.Varanavičienė.

23-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „700 eilučių laisvei“ organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.