1 nuotr.Maždaug 6 tūkstančių kvadratinių metrų plote, greta Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, bitės dūzgia kelių tūkstančių žiedų jūroje. Čia auga ir žydi netoli tūkstančio veislių bei rūšių rožių.
„Šiuo metu tai - gausiausia Lietuvos rožių kolekcija, - auginame netoli 1000 skirtingų veislių/rūšių. Vis dėlto skaičiai dar ne viskas: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Kolekcijoje turi būti kuo didesnė grupių įvairovė. Drįstu teigti, kad VDU Kauno botanikos sode kuriamas rožynas - tai jau rimtos, pasaulinio lygio kolekcijos pradžia, - apie rožyną ir jo formavimo principus pasakoja vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė. Ir priduria, kad nėra taip paprasta tą lygį pasiekti, nes reikia „susigaudyti" toje begalinėje įvairovėje ir atsirinkti įdomias, vertingas, atspindinčias visą genties įvairovę rožes.
VDU Kauno botanikos sodas skelbia, kad jo rožynas turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmosios rožės čia pasodintos 1925 metais ir po dešimtmečio jau augo 179 veislių rožės. Deja, karo metu beveik visos rožės žuvo. Pokario metais Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir 1957-aisiais rožyne buvo 300 rožių veislių. Po 20 metų, rekonstruojant Botanikos sodo centrinę dalį, buvo sukurtas naujas rožyno projektas. 1977 metais Alina Boguševičiūtė pradėjo sodinti arbatines-hibridines ir floribundines rožės, o šiek tiek vėliau rožyne sužydo poliantinės, miniatiūrinės bei vijoklinės rožės.
Nuo 2014 metų rožyne intensyviai vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji rožyno takai, didinama bei atnaujinama rožių kolekcija.
Nors pačios seniausios istorinės rožės šiuo metu jau baigia žydėti (šiemet dėl staigių karščių jos pradėjo žydėti gerokai anksčiau nei įprastai), tačiau visu smarkumu pradeda žydėti kartu susodintos modernių rožių grupės: arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės. Kiti hibridai susodinti pagal juos sukūrusius selekcininkus ar selekcines kompanijas (David Austin, Meilland, Kordes, Tantau, Noack, Delbard ir kiti rožių mylėtojams puikiai žinomi vardai).
„Botanikos sodas turi pateikti šį tą daugiau. Kad žmogus po jį vaikščiotų kaip po muziejų, o ne prekybos aikštelės reklaminę ekspoziciją. Reikia parodyti įdomiąją, kitokią rožių genties dalį, kad yra ir kitaip atrodančių rožių, nei visi įpratę matyti", - apie didžiausią Lietuvos rožyną ir jo misiją pasakoja D. Rylienė.
