Rekonstruotojų bendruomenėje neseniai kilo sujudimas: Valdovų rūmų fondas reprezentaciniams renginiams pasirinko ne vieną iš rekonstrukcijos klubų, o “Antikos kario” klubą, kurio vadovas ir pats prisipažįsta istorijai neteikiąs daug reikšmės.

Tikslas - pasipelnyti?

Pasak Arūno Bugvilionio, senovės baltų kovų brolijos “Vilkatlakai” viršaičio, istorinė rekonstrukcija Lietuvoje skaičiuoja 14-us metus.

“Tuomet užgimė ir senovės baltų kovų brolija “Vilkatlakai”. Atsirado nemažai įvairias epochas ir kultūras rekonstruojančių klubų - nuo akmens amžiaus iki II pasaulinio karo. Šiemet Dubingiuose įvyko pirmasis istorinės rekonstrukcijos judėjimo susirinkimas - Lietuvos karybos istorijos festivalis, suvažiavo per šimtą dalyvių. Tai žmonės, kurie, norėdami pajusti mūsų istoriją kuo nuodugniau ir tikriau, savo susirinkimuose gyvena rekonstruojamos epochos buityje. Įvairiausi buities reikmenys, baldai, palapinės, drabužiai, darbo įrankiai ir, aišku, šarvuotė bei ginkluotė - viskas autentiškų rekonstruojamos epochos daiktų kopijos. Tokiems susirinkimams net maistas kruopščiai atrenkamas, pavyzdžiui, jei nėra IX a. archeologinių duomenų, kad baltai augino agurkus, rekonstruojant šio amžiaus stovyklą, jie ir nevalgomi”, - pasakojo A.Bugvilionis.

Deja, pasak jo, pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda ir pseudorekonstruotojų, mėginančių pamėgdžioti šį judėjimą komerciniais tikslais.

“Tokie pseudoklubai, visiškai nesiremdami nei archeologija, nei ikonografija, veikiausiai pagal savo susapnuotą pavyzdį gaminasi šarvuotę. Jie naudoja sintetinius pusgaminius, suvirinimo aparatus, o tai istorinės rekonstrukcijos judėjime yra tiesiog smerktina. Negana to, ši “šarvuotė” velkama ant darbinių kombinezonų, džinsų ir kitų kasdienių rūbų. Čia labai madingi kareiviški kerziniai batai, o kartais ir sportiniai “kedai”. Vienas iš tokių klubų ir yra “Antikos karys”. Istorinės rekonstrukcijos klubų tiesioginis tikslas - kuo pedantiškiau rekonstruoti vienos ar kitos epochos drabužių ar šarvuotės komplektą, kad mūsų tautiečiams būtų “gyvai” parodyta istorija, “Antikos kario” tinklalapyje be skrupulų išvardytos paslaugos už nemenkus pinigus. Iš karto matyti istorinės rekonstrukcijos vardu pridengtas tikslas - greitas pasipelnymas”, - piktinosi A.Bugvilionis.

Jo teigimu, blogiausia, kad pastarieji “pseudoriteriai”, patys sau prisidaliję neegzistuojančių titulų, buvo prileisti prie Valdovų rūmų. Vasarą jie dalyvavo renginiuose, susijusiuose su Valdovų rūmais, ir, kaip patys sako, supažindino vilniečius ir miesto svečius su Lietuvos istorija.

“Vis dėlto neabejoju, kad reprezentuoti Lietuvos istoriją jie neturi jokios teisės. Jei ir toliau mūsų valdininkija bus neišprususi ir Lietuvos istorija jiems bus tik priedanga “nusiplauti” pinigų tam, kad kažkur Europoje pasidėtų pliusą, greitai mūsų istoriją reprezentuos Baltarusijos zulusai su šiukšliadėžėmis ant galvų, užpakalius kraipydami gėjų parade Valdovų rūmų kieme”, - kritikos negailėjo A.Bugvilionis.

Istorikai kraipo galvas

Kritikos Valdovų rūmų paramos fondo pasirinkimui negaili ir istorikai.

Vytauto Didžiojo universiteto Karo istorijos centro vadovas dr. Valdas Rakutis įsitikinęs, kad istorinė rekonstrukcija - ne tik hobis, bet ir puiki priemonė istorinei sąmonei formuoti, aktyviam patriotizmui ugdyti, nuodugniau pažinti istoriją. “Istorinė rekonstrukcija turi stiprių perspektyvų. Nenustebčiau, jei po keleto metų istorikai tartųsi su rekonstruotojais, o ne atvirkščiai: šie žmonės yra itin įsigilinę į vieną ar kitą laikotarpį, praktiškai išbandę, kaip galėjo veikti vienas ar kitas dalykas. Rekonstruotojai jau dabar dažnai pralenkia istorikus”, - sakė dr. V.Rakutis.

Pasak jo, rekonstrukcijos lygis Lietuvoje nuolat auga, tad jei rekonstruotojų bendruomenė ima vieningai kritikuoti vieną klubą, į tai verta atkreipti dėmesį. “O ypač jei kalbama apie viešus reprezentacinius renginius. Valdovų rūmai ir “Antikos karys” - tikrai nekoks duetas. Manau, Valdovų rūmų paramos fondas turėtų atidžiau atlikti atranką tokiems renginiams. Juk profesionalumas turi būti visur. O šiuo atveju tai juk ir atsakomybė visuomenei - ar rodyti jai kažką, kas “daugmaž” primena viduramžius, ar vis dėlto autentiką?” - stebėjosi dr.V.Rakutis.

Jam antrino ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas.

“Negaliu itin konkrečiai komentuoti klubo “Antikos karys”, bet, kalbant bendrais bruožais, juk rekonstrukcija yra siekis kuo tiksliau atgaminti praeities reikmenis ar gyvenseną. Vieni klubai to laikosi griežčiau, kiti - mažiau griežtai ir visi turi teisę gyventi. Klausimas tik, kur vieni gali dalyvauti, o kur - ne. Manau, kad rekonstrukcijos principų nesilaikantys klubai gali dalyvauti, sakykime, komerciniuose renginiuose, demonstruoti savo meistriškumą. Bet kai kalbama apie valstybinius reprezentacinius dalykus, neabejoju, kad būtų įmanoma rasti rimtesnių klubų. Neabejoju, kad į Žalgirio mūšio atkūrimo šventę “Antikos karys” nepatektų, nes jų šarvuotė su istoriškumu turi mažai bendro”, - sakė E.Brusokas.

“Mums įdomu sportas”

Paties klubo “Antikos karys” vadovas Jurijus Bykovas, išgirdęs, kad rekonstruotojų ir istorikų bendruomenė kritikuoja klubo politiką, pareiškė, jog visa tai - pasakos, o “Antikos karį” labiau domina sportinis, o ne istorinis aspektas. “Kaip čia suprasti? Žinot, pradėkim nuo to: jeigu žmonės save laiko rekonstruotojų klubais ir daro šarvus - ar jie patys kasa geležies rūdą, pavyzdžiui?.. Mes savęs nevadinam rekonstruotojų klubu. Nevadiname savęs ir riteriais. Mes esame kariai, mus domina sportas. O laikotarpis mums nesvarbu. Galime surengti kovas ir IX, ir XIV a., ir kokio tik reikia”, - nesismulkino J.Bykovas.

Komentaras

Edmundas KULIKAUSKAS, Valdovų rūmų paramos fondo direktorius:

Idėja rengti šiuos renginius, vykstančius jau ketvirtus ar net penktus metus, kilo profesoriui Kaziui Almenui, vienam Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų.

Paminime Žalgirio mūšio dieną, stengiamės prisiminti ir kitas istorines datas. Kartais kviečiamės ir rekonstrukcijos klubus “Antikos karys” ir “Viduramžių pasiuntiniai”. Klubai patys siūlo mums savo programas, idėjas. Tiesą sakant, tų besisiūlančių klubų nėra itin daug. Tiesa, “Antikos karys” už savo pasirodymus gauna honorarus, tačiau tikslios sumos atskleisti nenorėčiau.

Neseniai, beje, esu gavęs laišką, kad “Antikos karys” nėra itin istoriškas ir mes į tai atsižvelgsime. Kita vertus, tai vis vien yra tam tikro pobūdžio vaidyba, ir mes itin griežtai į istoriškumą nežiūrime. Kol pasirodymas visuomenę tenkina ir šarvai bei ginklai atrodo pakankamai rimtai, tol ir mus tai tenkina. Tačiau nuomonių išgirstu, galbūt mėginsime pasikalbėti su jais pačiais, gal ieškosime kitų išeičių. Mūsų idėja - propaguoti to laikotarpio meną, kultūrą ir karybą. Kuo tai bus atliekama geriau, tuo, žinoma, ir mes būtume labiau patenkinti. Esame atviri pasiūlymams, jų laukiame ir skatiname. Jei istorikai siūlytų savo pagalbą, taip pat tikrai išklausytume. O ir kitus rekonstruotojų klubus labai kviečiame siūlyti savo idėjas ar programas, dalyvauti. Tikrai esame atviri. Istorikas Tomas Baranauskas mums rašo istorinio konteksto tekstus, tačiau dėl rekonstrukcinių klubų pasirinkimo istorikai mūsų nekonsultuoja. Sutinku, kad galbūt vertėtų tą daryti. Bet reikia rasti žmonių, kurie būtų pakankamai kompetentingi ir norėtų mums patarti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"