Valdovų rūmų muziejaus paroda pristatoma Švedijos sostinėje

Išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų raidą ir simbolinę reikšmę, unikalius radinius ir muziejines vertybes, ekspozicijas ir muziejaus veiklą, lituanistinę ikonografinę medžiagą bei šalies istoriją pristatančią parodą atidarys Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas ir Armijos muziejaus direktorė Eva Sofi Ernstel (Eva-Sofi Ernstell).

"Džiaugiamės, kad daugelį šalių apkeliavusi paroda atidaroma dar vienoje valstybėje, su kuria Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jos klestėjimo laikotarpiu siejo glaudūs politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, valdė ta pati Vazų dinastija", - teigė Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė.

Pasak jos, šios tarptautinės kilnojamosios parodos tikslas - pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms.

Parodą sudaro 17 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose anglų kalba apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma svarbiausia lituanistinė ikonografinė medžiaga, įdomiausios radinių grupės ir muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir esamų bei būsimų ekspozicijų koncepcija.

Parodos atidarymą lydės seminaras, skirtas svarbiausiai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijai.

Po parodos atidarymo muziejininkai planuoja apsilankyti Gripsholmo ir Skoklosterio pilyse, Vazų, Istorijos ir kituose muziejuose, taip pat Upsalos katedroje, kurioje yra palaidota Žygimanto Augusto sesuo Švedijos karalienė Kotryna Jogailaitė.

Siekdamas liudyti istorinius ryšius, Valdovų rūmų muziejus planuoja ateityje Vilniuje surengti lituanistinių vertybių parodą iš Švedijos muziejų rinkinių.

Yra žinoma, kad 1562 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje vyko Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir lietuvių bei lenkų princesės Kotrynos Jogailaitės tuoktuvės, o netrukus po to jie buvo vainikuoti Švedijos karaliais. Ši santuoka Vazų dinastijai atvėrė kelią į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostus, o viena dinastijos šaka Lietuvą ir Lenkiją valdė 80 metų.

Atnaujinama tarptautinė kilnojamoji paroda "Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas" po įvairias pasaulio šalis keliauja jau daugelį metų. Susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir paveldu jau turėjo galimybę Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos miestų gyventojai ir jų svečiai.

Šiais metais parodą "Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas" tikimasi pristatyti dar dviejuose svarbiuose moksliniuose ir kultūriniuose renginiuose: Jungtinėje Karalystėje vyksiančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtos tarptautinės mokslinės konferencijos metu bei Vokietijoje vyksiančios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu.