Užrakinti Tėvo Stanislovo namai

Atrodo, dėl Paberžės (Kėdainių r.), į kurią metų metais piligrimus ir dvasios ramybės pasigendančius žmones traukė ten gyvenusio Tėvo Stanislovo asmenybė, atsiranda daugiau aiškumo. Šis nuostabus užkampėlis turės šeimininką - Bažnyčią. Žadama, kad čia visi bus laukiami ir priglobiami. Aiškumo daugiau, bet ar nurims aistros dėl to, ką iš tiesų Paberžės šeimininku norėjo matyti kapucinų vienuolis?

Į „Respubliką“ kreipėsi Lietuvos universitetų moterų sambūrio (LUMS) valdyba, būgštaudama, kad praėjus vos ne dešimčiai metų nuo kunigo Mykolo Algirdo Dobrovolskio mirties nevykdoma testamentinė jo valia.

LUMS moterys susirūpinusios, kad išėjus Tėvui Stanislovui Paberžė tapusi nebe ta.

„Jam esant gyvam, visi atvykusieji galėjo apsilankyti nerakintame tekstilės muziejuje, senojoje klebonijoje, dovanotoje špitolėje, neužrakintoje bažnyčioje. Paberžė alsavo atvirumu, harmonija. Kam reikėdavo pagalbos, tas galėdavo pasilikti, nes Tėvo Stanislovo credo buvo šie šv.Rašto žodžiai: „Kad aš niekada nebūčiau šalta, aukšta siena, kad aš būčiau durys. Kad jos niekada neužsidarytų prieš ateinantį“. Dabar viskas užrakinta, šalta, negyva...“ - LUMS apgailestauja ir viliasi, kad įvykdžius vienuolio testamentą Paberžė vėl prisikeltų.

LUMS nerimauja, kad dabar pernelyg daug neapibrėžtumo, neaiškumo. Nes į amžinybę išėjus kapucinų vienuoliui, Paberžėje nebėra tikro šeimininko, ir esą Tėvas Stanislovas nenorėjo, kad viskas atitektų Bažnyčiai.

Pastatė, bet neįteisino

Iki šiol daugiausia klausimų kildavo dėl vieno iš kelių ansamblio pastatų - perstatytos špitolės, dabar vadinamos naująja klebonija. Jau sirgdamas grįžęs iš Dotnuvos į Paberžę, Tėvas Stanislovas suskato remontuoti apkiužusią špitolę. Buvo renkamos aukos, kol galų gale verslininkai, suvieniję pastangas, 2002 metais pastatė jos vietoje naują pastatą. Jame iki pat mirties gyveno ir lankytojus priiminėjo Tėvas Stanislovas.

Kadangi kapucinams nuosavybės turėti neleidžiama, buvo rasta išeitis: turtui valdyti įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Tėvo Stanislovo namai“.

2011 m. vadovavimą fondui iš verslininko Vytauto Dovydo perėmus Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorei Dainai Balasevičienei paaiškėjo, kad nei vienuolio nupirkta žemė - 0,88 ha, nei pastatytas pastatas nėra įteisinti.

D.Balasevičienė tikina, kad jai pavyko įteisinti tik žemę, o štai atstatytas pastatas taip ir liko kaboti tarp žemės ir dangaus.

„Mes neradome jokių namo dokumentų - nei statinio projekto, nei duomenų, kas ir kiek jam aukojo. Ten iš viso nė vienas statinys nėra įteisintas“, - konstatavo padėtį fondo vadovė D.Balasevičienė. Esą tam reikėjo labai daug pinigų, bene 50 tūkst. litų.

Prieš kelias savaites fondas „Tėvo Stanislovo namai“ pasirašė sutartį, kuria perdavė žemės sklypą Paberžės švč.Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai.

D.Balasevičienė neslepia, kad fondas, baigus tvarkyti dokumentus, baigs gyvuoti, nes turėdamas tik gabalą žemės jokios veiklos nevykdė ir nevykdys.

Paberžė bus atvira

Po Tėvo Stanislovo mirties 2005-aisiais Paberžėje atsirado net keli šeimininkai. Bažnyčia, senieji pastatai priklausė parapijai, Tėvo Stanislovo surinkta bažnytinės tekstilės kolekcija rūpinosi Kėdainių kraštotyros muziejus, o špitole - fondas.

Visą Paberžės ansamblį prižiūrėjo 1863 metų sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė. Vykdydama Tėvo Stanislovo prisakymą, kaip tikra šeimininkė ji priimdavo, apnakvyndindavo ir išleisdavo atvykstančius stovyklautojus.

Fondui pasirašius sutartį, atrodo, atsitiko tai, ko labiausiai bijo LUMS.

„Paberžė buvo ir tikinčiųjų, ir palaužtųjų piligrimystės vieta. Niekas dabar jau nesuskaičiuos, kokia gausybė žmonių, pabuvoję Paberžėje, atsitiesė, išsigydė priklausomybės ligas, buvo apsaugoti nuo savižudybės, atgavo dvasinę pusiausvyrą, grįžo į gyvenimą. Paberžės galia buvo išskirtinė, vitališka. Tėvas Stanislovas savo testamentine valia paliko ją Lietuvos žmonėms, o ne bažnyčiai“, - nenori taikstytis su vykstančiais pasikeitimais LUMS valdyba.

Jos pirmininkė Danutė Vailionytė-Narkevičienė, pasirašiusi laišką „Respublikai“, svarsto, kad gal vertėtų naująją špitolę perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri ten galėtų gydyti anoniminius alkoholikus arba kitomis priklausomybių ligomis sergančius ligonius.

Kėdainių šv.Juozapo parapijos dekanas Gintaras Pūras skuba nuraminti pasigendančius Paberžėje Tėvo Stanislovo testamentinės valios. Esą viskas bus prieinama, kaip ir tada, kai buvo gyvas kapucinų vienuolis.

„Aš nieko nesiruošiu išvežti, nieko nesiruošiu uždaryti. Kas buvo iki šiol, tas ir bus. Bus stovyklautojų. Naujoje klebonijoje jie maistą gaminsis, ten kunigas negyvens“, - užtikrino dekanas G.Pūras, bandydamas išsklaidyti žmonių nerimą dėl nykstančios Tėvo Stanislovo dvasios.

Dekano žodžiais, dabar svarbiausia - įteisinti visą Paberžės ansamblį.

„Padarėme kadastrą beveik visų pastatų, tik liko naujoji klebonija, kuri priklausė fondui, jos dar nespėjome sutvarkyti. Ten niekas nebuvo padaryta. Kai bus baigta, viskas bus perduota vyskupijos kurijai, ji perduos Vyriausybės kanceliarijai, kad vienu įstatymu viską grąžintų parapijai. Nes iki šiol tie visi pastatai buvo niekieno. Atrodo, buvo lyg ir valstybės, bet ji irgi neturi jokio popieriaus. Nei bažnyčia, nei svirnas, nei sena ir nauja klebonija - niekas nebuvo įteisinta“, - aiškina klebonas.

Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas taip pat svarsto, kad rastas variantas viską atiduoti į vienas rankas, ko gero, geriausias. Sako, būta svarstymų perduoti Paberžę bendruomenei, bet paaiškėjo, kad ten jokios bendruomenės nėra.

Mero nuomone, kas atvažiuos prisimindamas Tėvą Stanislovą, tas čia ras jo aurą. O jaunimui, žinoma, viskas gali atrodyti nebe taip.

Ar lankytojai Paberžę pajus tokią, kokia ji buvo anksčiau? Ko gero, tai priklausys nuo kiekvieno čia ateinančio, nuo to, ką jis tikėsis rasti ir ką atsineš savyje, suprasdamas, kad pats Tėvas Stanislovas globėjiškai durų niekada nebeatvers.