Užkoduotas Lietuvos Senelis Kalėda

Beveik pusšimtis metų rogėse

Eglutes įžiebęs Rokišky, Elektrėnuose, Vievyje, Trakuose ir kitur, Senelis Kalėda, paklaustas, ar labai liūdna bendrauti per nuotolį, be žmonių šurmulio, sako: „Elektrėnai, kaip niekas kitas, tiek daug įspūdingų fejerverkų leido į dangų, bet nepajuto to šventinio griausmo žmonės, sėdintys prie TV ekranų, kompiuterių monitorių. Niekas neatstos ir gyvo bendravimo su vaikučiais, vyresniais žmonėmis."

Lietuvos Seneliui Kalėdai šiandien reikia gerai paskaičiuoti, kad pasakytų, kiek metų jis jau „dirba" Kalėdų Seneliu: „Šie metai bus
47-ti. O nuo 1997 metų esu išrinktas pagrindiniu, tai yra Lietuvos vyriausiuoju Seneliu Kalėda. Kas išrinko? Viskas vyko Etnokultūros centre. Oi, kaip seniai tai buvo".

Tai gal jis užkoduotas būti Seneliu Kalėda, kad beveik pusšimtį metų su dovanų maišais po Lietuvą važinėja, visus džiugina savo iškart atpažįstamu žemu balsu ir tiesiog griaudinčiu juoku?

„Jei kas nulauš kodą, gali būti ir kitas Senelis, - juokiasi vyriausiasis Senelis Kalėda. - Bet kol kas dar tenka visur dalyvauti, visi tie šventės triukšmai man malonūs. Tik tos kaukės dabar šiek tiek varžo. Ir keičia žmones. Rokiškyje per eglutės įžiebimo šventę mes, kaip dalyviai, pagal tuo metu galiojusią tvarką, galėjome būti be kaukių. Renginyje buvo ir snieguolės, nykštukai. Kažkas pastebėjo, kažkas pasiskundė, kad nykštukai lakstė be kaukių. Visur dabar vienas kitą seka, toks atšalimas, vienas į kitą žiūri kaip į raupsuotąjį. Tas žmonių susvetimėjimas labai blogas dalykas. Norisi taip apkabinti visus džiaugsmingai, pasidžiaugti. Būdavo, nusiperki dovanėlių visokiausių, kad ir pačių minimaliausių - čiulpinukų ant pagaliuko, eini ir dalini, džiaugiasi žmonės, nors, atrodytų, tokia smulkmena. O dabar toks šaltas laikas tarp žmonių, ką darysi, reikia tą laiką išgyventi."

Barzdos kirpimo šventė

Paklaustas, ar vaikai vis dar patikrina Senelio Kalėdos tikrumą timptelėdami už barzdos, sako, jog tampyk netampęs - barzda tikra. „Auginu barzdą turbūt kokie 45 metai. Pasibaigus šventiniam kalėdiniam maratonui, šeimoje surengdavome dar vieną šventę - būdavo barzdos kirpimo šventė. Susirinkdavo mano vaikai - turiu 3 nykštukus ir vieną snieguolę, kiti šeimos nariai, smagiai pasibūdavome ir, žinoma, vykdavo vos ne ritualinis barzdos pakirpimas, padailinimas", - pasakoja Senelis Kalėda.

Ir pasidalina džiaugsmu, kad jo užaugę nykštukai jau savų nykštukėlių turi. „Beje, taip pat tris anūkėlius ir snieguolytę padovanojo", - sako Senelis Kalėda.

Dukrai Mildai, kuri dabar Australijoje, Sidnėjuje, gyvena, Senelis Kalėda buvo nusiuntęs siuntinuką Kalėdoms. Viskas grįžo atgal, nes Australijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos ėmėsi griežtų priemonių, neįsileidžia net siuntinių. „Užtat pas juos dabar to užkrato mažiau - galės švęsti Kalėdas. Dukra sakosi ir eglutę dirbtinę jau nusipirko", - pasakojo Senelis Kalėda.

O kur paties Senelio Kalėdos namai? „Aš Vilniuje gyvenu. Bet Senelio Kalėdos rezidencijų yra ne viena - ir Rokiškyje, ir Trakuose stovi. Reikės kada į Kalėdų Senelio namelį, kuris Trakų centre stovi tuščias, nuvažiuoti, nors tas bendravimas būtų tik toks - pamojuoti vaikučiams pro namelio langą", - šių švenčių apribojimus liūdnai konstatuoja Senelis Kalėda.

Grįžulo ratų paštas

Paklaustas, kokius eilėraščius deklamuoja šiuolaikiniai vaikai, ar galėtų įvardinti populiariausių eilėraščių, ir, žinoma, dovanų topus, pasakoja: „Dažniausiai vaikai deklamuoja tai, ką mokosi mokykloje. Bet tokių topų, kaip „Eglutė skarota, eglutė žalia...", daugiau nėra. Kai kurie vaikai ir dainelę padainuoja, ir anekdotus linksmus pasako. Laiškuose vaikai rašo ir apie kompiuterius, telefonus, žino jų modelius, charakteristikas, kuo vienas geresnis už kitą, kokio norėtų. Dabartinė vaikučių karta yra labiau pažengusi intelektualine prasme nei buvusioji. Tai labai jaučiasi. Ir tas noras materialaus yra. Bet yra ir tokių, sakančių: gerai tokia arba tokia dovanėlė, bet jei nebus, tai atnešk kokį saldainuką, man bus gerai. Man tokie jautrūs vaikučiai labai patinka."

Beje, norintiems parašyti Seneliui Kalėdai laišką (tą tikrą, popierinį), tereikia įsiminti Kalėdų Senelio pašto adresą: Šventaragio slėnis, Grįžulo ratų paštas. Kalėdų Seneliui Kalėdai.

Šiandien Senelis Kalėda skaito ir elektroninius laiškus, siunčia ir vaizdo sveikinimus. Nes, pasak jo, technologijos ir Seneliui Kalėdai nesvetimos. „Nors, žinoma, niekas neatstos popierinio laiško, kai atveri voką, o ten - piešinukų pripaišyta, iškvepinta. Tokia gera energetika, - sako Senelis Kalėda. - O tie elektromagnetiniai laiškai tomis elektromagnetinėmis bangomis jau ne tokie jaudinantys, kaip ir bendravimas per atstumą. Nes tiesiog nematai tos šilumos, akių žvilgesio."

Ar šiandienos vaikai tiki Kalėdų Seneliu? „Sunku pasakyti. Yra, kad laišką parašo ir trylikametis. Galbūt jau žaidžia, nes tiesiog žino, kad yra toks personažas. O šventėms norisi žaismo. Gal ir taip, - svarsto Senelis Kalėda. - Neseniai paskambino viena moteris, sako, jos dukrelei 4-eri metukai, bet moteris prisimenanti, kaip aš Santaros klinikų neišnešiotukų skyriuje prieš Kalėdas buvau, kai jos dukrelė buvo tik gimusi, todėl ir dabar norėtų, kad dukrelė su Seneliu Kalėda susitiktų. Buvome sutarę susitikti, bet paskui ji susitikimą atšaukė, nes apsirgo. Man smagu sutikti tokius suaugusius, besidžiaugiančius švente, nes jiems Kalėdų Senelis vaikystėje įskiepytas kaip gėrio, džiaugsmo simbolis. Paskui tie vaikai tampa mamomis, tėveliais ir tą jausmą skiepija savo vaikams. Tai labai gražu."

Kai kalėdinis šurmulys baigiasi, Senelis Kalėda nuo Trijų karalių šventės vėl tampa tuo, kuo būna ištisus metus - dailininku. „Kai balti dažai baigiasi, kuriais ant langų tapiau, kai atšilimas prasideda, tenka spalvotus dažus imti", - apie virsmą iš Senelio Kalėdos į menininką juokauja vaikų pamėgtas Senelis. Ir rimtai priduria, jog šiuo metu Gariūnų verslo centre yra jo, dailininko Arvydo Bagdono, tapybos paroda. „Tapyba man daugiau imponuoja, nors ir mozaikų esu pridaręs, kitokių darbų", - sako Senelis Kalėda.