1 nuotr.Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto ar kurortinės teritorijos, bet ir istorinės sostinės teritorijos statusas.
Istorinės sostinės teritorijos statusas galės būti suteikiamas gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims.
Įstatyme Seimas nutarė įtvirtinti, kad istorinės sostinės teritorijos statusą turės Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, įtvirtinus istorinius senamiesčius, istorines teritorijas, reikia kurti pažintinius turizmo takus tiek Lietuvos gyventojams, tiek iš kitur atvykstantiems žmonėms. „Tai yra mūsų pasididžiavimas, mūsų istorija. Tuo labiau, kad turime ką parodyti. Įprasminkime istorinės atminties vietas parodydami visam pasauliui“, − Seimo posėdyje kalbėjo E. Gentvilas.
Įstatymo pakeitimą inicijavęs Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad istoriškai reikšmingos vietovės nusipelno ne mažesnio dėmesio nei kurortai.
„Unikalioms Lietuvos teritorijoms suteikiamas specialus – Lietuvos istorinės sostinės – statusas. Tai būtina siekiant ateities kartoms išsaugoti unikalų kultūros paveldą ir gamtą", - sako parlamentaras.
K. Vilkauskas pažymi, kad specialus statusas leis minėtose teritorijose išplėtoti šiuolaikinę socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, kad jos būtų patrauklesnės ir dar gausiau lankomos Lietuvos bei užsienio turistų.
„Šios didelę reikšmę visai Lietuvai turinčios teritorijos bus vystomos koordinuotai, racionaliai plėtojama speciali infrastruktūra“, – pakeitimo esmę aiškina socialdemokratas K. Vilkauskas.
Pasak jo, tikimasi teigiamų permainų tvarkant privažiavimo kelius, apžvalgos takus, automobilių stovėjimo vietas, poilsio ir pažintines edukacines erdves, vystant maitinimo ir kitų įstaigų infrastruktūrą.
Idėjos autorius K. Vilkauskas akcentuoja istorinių sostinių reikšmę „visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje“.
Ketvirtadienį už naujas įstatymo nuostatas balsavo 102 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.
