respublika.lt

UNESCO pripažinimo sulaukęs lietuvės tremtinės liudijimas eksponuojamas parodoje (2)

2021 spalio 05 11:50:15

Paslėptus ir tik po keturių dešimtmečių atsitiktinai rastus tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis". Pirmą kartą dalis autentiško, gyvenimą tremtyje įamžinusio rankraščio šiuo metu eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti": pasakojimas apie tremtį".

×
nuotr. 2 nuotr.
Gedimino Trečioko nuotr.

 

Liudijimas, patvirtinantis UNESCO nacionalinės komisijos sprendimą įtraukti tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus į dokumentinio paveldo objektų programos „Pasaulio atmintis" nacionalinį registrą, Lietuvos nacionaliniam muziejui bus įteiktas spalio 8 d. 15 val., minint Lietuvos Respublikos narystės UNESCO 30-ies metų sukaktį, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje.

Pripažinti D. Grinkevičiūtės tekstus nacionalinės reikšmės dokumentu pasiūlė Lietuvos nacionalinis muziejus. Į „Pasaulio atminties" registrą įtrauktas visas muziejuje saugomas D. Grinkevičiūtės rankraštinis palikimas, kurį sudaro keturi atsiminimų tekstai ir du trumpi literatūriniai kūriniai.

D. Grinkevičiūtės atsiminimai pasakoja istoriją apie ją pačią - keturiolikos metų kartu su broliu ir motina 1941 m. birželį ištremtus į Altajaus kraštą, o po metų - į Trofimovsko salą Jakutijoje, už poliarinio rato.

„Pirmuosius savo, jaunos merginos, atsiminimus apie tremtį prie Lenos žiočių Grinkevičiūtė užrašė Kaune, pabėgusi iš tremties, 1949-1950 m., slapstydamasi ir slaugydama sergančią motiną. Nujausdama artėjantį areštą rankraštį sudėjo į stiklainį ir užkasė tėvų namų sode. 1956 m. grįžusi į Lietuvą po antrosios tremties Grinkevičiūtė bandė tų lapelių ieškoti, tačiau nesėkmingai. Apie 1974 m. pradėjo rašyti iš naujo: iš pradžių rusų, vėliau lietuvių kalba. Stiklainis su jame paslėptais užrašais žemėje pragulėjo 40 metų ir atsitiktinai atrastas tik po autorės mirties - 1991-aisiais", - pasakoja muziejaus istorikė Virginija Rudienė, parengusi medžiagą paraiškai pripažinti tremtinės atsiminimus nacionalinės reikšmės dokumentu.

Savo tekstuose D. Grinkevičiūtė lakoniškai, dokumentiškai ir įtaigiai, per asmeninių išgyvenimų prizmę papasakojo apie patirtus sovietinio režimo žiaurumus, kruopščiai slepiamus nuo visuomenės.

1979 m. atsiminimų fragmentai buvo paskelbti disidentinėje spaudoje rusų kalba, ir tai buvo pirmoji tokio pobūdžio jos kūrybos publikacija. D. Grinkevičiūtės atsiminimai davė pradžią tremtinių memuaristikai ir išgarsino ją kaip tautos kančių metraštininkę. Jie yra vertingas XX a. vidurio Lietuvos istorijos šaltinis, intelektualinio pasipriešinimo sovietinės sistemos vykdytai prievartai pavyzdys.

Dėl pasakojimo autentiškumo, dokumentiškumo ir tikroviškumo D. Grinkevičiūtės tekstai sulaukė didžiulio susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jos atsiminimai išversti į anglų, italų, vokiečių, suomių, prancūzų, nyderlandų, lenkų, ispanų kalbas. Šalia kitų tremtinių istorijų D. Grinkevičiūtės atsiminimai tapo įkvėpimu ne vienam kūrėjui, tarp jų ir lietuvių kilmės JAV rašytojai Rūtai Šepetys, parašiusiai grožinės literatūros kūrinį „Tarp pilkų debesų".

Pripažinimo sulaukę liudijimai - parodoje

Tremtinės D. Grinkevičiūtės rankraštis, nors publikuotas daugybę kartų ir įvairiomis kalbomis, tačiau iki šių metų niekada nebuvo viešai eksponuotas. Dabar dalį atsiminimų - 60 restauruotų lapų - galima išvysti Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti": pasakojimas apie tremtį".
Parodos rengėjai atkreipia dėmesį, jog paroda yra nepatogi ir trikdanti: tuščia ir prieblandoje skendinti parodos erdvė leidžia bent menkai įsivaizduoti tremties skurdumą. Norėdamas apžiūrėti teminius stendus, įmontuotus minkštose, vaikščiojimą savo klampumu apsunkinančiose grindyse lankytojas turės pasilenkti.
Parodoje eksponuojami daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą. Suprasti jų nebylią kalbą lankytojams padeda aktorės Birutės Mar skaitomi eksponuojamo D. Grinkevičiūtės teksto fragmentai.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
  • GINČAS: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir jos smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ginčą dėl 81,25 mln. Eur žalos už bandymus stabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.
  • DERYBOS: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
  • PELNAS: Bankininkystės grupė „Citadele“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 44,7 mln. Eur, kai prieš metus tą patį laikotarpį fiksuotas 20,5 mln. Eur nuostolis.
  • PRATĘSIAMA: Austrija antradienį dar dešimčiai dienų pratęsė šalyje įvestą visuotinį karantiną.
  • BRANGIAUSIAS: Izraelio uostamiestis Tel Avivas, anot britų žurnalo „The Economist“ atliktos analizės, yra brangiausias pasaulio miestas.
  • NESUTINKA: Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su Europos Komisijos rekomendacijomis atsisakyti lytį apibūdinančių kreipinių ir nevartoti žodžio „Kalėdos“.
  • PASIKEITIMAI: Nuo trečiadienio galimybių pasui gauti nebetinka antigeno testas – galioja tik PGR, o nevakcinuoti ir nepersirgę darbuotojai turi tikrintis savo lėšomis o taip pat įsigalioja reikalavimas pradinukams mokyklose dėvėti kaukes.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vaikai turi turėti galimybę nuspręsti skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6 +2 C

-2 +5 C

 

-2 +3 C

-4 +1 C

0 +5 C

 

-6 0 C

0-6 m/s

0-13 m/s

 

0-10 m/s