Trečią dešimtmetį pradėjęs festivalis „Operetė Kauno pilyje“ vėl sukvies tūkstančius žiūrovų

Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ jau 21 kartą kviečia kauniečius į kasmetinį susitikimą greta senosios pilies. Pagal festivalio programą, jo pirmąjį vakarą prie Kauno pilies apie lietuviškojo rašto ištakas primins koliažinė opera „Mažvydas“.

„Šiemetinis renginys vyksta tragiško karo Ukrainoje šešėlyje. Skaudžias jo pasekmes jaučia ir menininkų bei muzikų pasaulis. Gyvename viltimi, tikėdami, kad netrukus visa tai taps kraupia praeitimi, o mes visi ir vėl galėsime džiaugtis saugia menininkų bendruomene bei tarptautiniais kūrybiniais projektais“, – viliasi festivalio organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys.

Iš viso parengta nemažai naujų, spalvingų koncertinių programų, tad kokybiško atlikimo bei aukštos meninės vertės muzika mėgausis visi. Taipogi ir tie, kurie neišgali įsigyti bilietų į teatrų ir koncertų sales, nes festivalio renginiai yra nemokami. Pagrindiniuose renginiuose prie Kauno pilies šiemet žiūrovai išvys jaunų dainininkų būrį, šiuolaikiškos klasikos baleto šokius, išgirs įdomias muzikos garsais papasakotas istorijas. Trečiadienio vakarą vyksiantis vienas didžiųjų festivalio koncertų kvies žiūrovus drauge suktis garsiosios Štrausų šeimos atstovų sukurtų melodijų ritmais.

Mažesnėse erdvėse festivalis pristato aštuonias skirtingo turinio koncertines programas. Bet didžiausias dėmesys bus skiriamas festivalio pavadinimą įkvėpusios erdvės renginiams. Prie Kauno pilies žiūrovai pirmiausia stebės unikalų muzikinį spektaklį – valstybinio ansamblio „Lietuva“ koliažinę operą „Mažvydas“. Šis scenos kūrinys, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą bei apie jo dramatišką, sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių bei religinių permainų fone.

„Muzikinis spektaklis „Mažvydas“ statytas jau pagal naujausią ansamblio kryptį – gyvą istoriją. Ji apima plačiau nei tautinį meną, apeliuoja į gilesnes dvasines, identiteto ir prasmės vertes. Čia svarbios žmogaus, šalies ir bendros patirtys. Žodis „gyva“ šiuo atveju taip pat koreliuoja su aktualumu, istorijos perteikimu šiuolaikiškai per meną, kas svarbu auditorijai ir skatina ansamblį tobulėti“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė. Jai antrina koliažinės operos režisierius Kęstutis Stasys Jakštas: „Tai įkvepia tikėjimo, kad ir vieno žmogaus padaryti darbai nulemia visos tautos egzistencinę ateitį. Pats projektas išskirtinis tuo, kad gimė žanriškai naujas kūrinys, atliekamas netradicine maniera.“

Spektaklyje dainuos Giedrius Arbačiauskas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Rokas Laureckis, Jovita Vaškevičiūtė, Saulius Vasiliauskis, Martynas Žukauskas. Šalia „Lietuvos ansamblio“ spektaklyje gros ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ bei Lietuvos kariuomenės orkestro varinių pučiamųjų instrumentų grupės muzikantai.

Liepos 6-osios vakarą prie Kauno pilies skambės koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Štrausas“. Jo programoje - nemažai jau puikiai žinomų Štrausų šeimos sukurtų opusų, tačiau festivalio organizatoriai, kaip ir kasmet, stengėsi rasti, kuo dar nustebinti savo ištikimuosius žiūrovus.

Anot vieno iš festivalio rengėjų B.Želvio, šiemet pasikviesti festivalio „svečią“ – Štrauso muziką – pagelbėjo ukrainietė dirigentė Oksana Madaraš, kuri jau daugiau nei dešimtmetį ypatingai domisi Straussų šeimos muzikiniu palikimu. Dirigentei svarbu ne tik pateikti klausytojams naujų, negirdėtų straussianos perlų, bet ir ieškoti išradingų, smagių jų interpretacijų, netikėtų, gal net šokiruojančių elementų. Tad koncerte prie Kauno pilies skambės nemažai į dienos šviesą iškeltų kūrinių, kurie, nupūtus laiko dulkes, šiais metais Nemuno ir Neries santakoje kloniais skries pirmą kartą. Didžiąją koncertinių numerių dalį sudarys Johano Štrauso sūnaus opusai, bet kauniečiams bei jų svečiams bus gera proga išgirsti ir Johano Štrauso tėvo, ir Jozefo Štrauso sukurtas melodijas.

Koncerto programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro meniniai kolektyvai. Ypač daug fragmentų šoks teatro baleto trupė drauge su festivalio svečiais – Kijevo nacionalinio akademinio operetės teatro baleto trupės šokėjais, kuriuos į Lietuvą atlydėjo šios trupės vadovas Vadim Prokopenko.

Programą papuoš ir jaunųjų muzikinio teatro solistų Gabrielės Bukinės, Ievos Goleckytės, Ingridos Kažemėkaitės, Andriaus Apšegos, Egidijaus Bavikino, Žygimanto Galinio ir Tomo Pavilionio pasirodymai. Tarp jų bus ir Kaune dar neregėta viešnia iš Austrijos – aktorė ir dainininkė Domenica Radlmaier. Profesionalią meninę veiklą ji vysto įvairiose meno srityse – nuo vaidmenų dramos ir miuziklų spektakliuose iki dainavimo kabareto stiliaus koncertuose. Tačiau didžiausia jos aistra – klasikinė muzika, kurią propaguoja ne tik dainuodama, bet ir pasakodama apie ją įvairioms auditorijoms. Įdomu tai, kad pernai Etlingeno pilies festivalyje ši artistė debiutavo būtent su J. Štrauso muzika, – dainavo Rozalindos partiją valsų karaliaus operetėje „Šikšnosparnis“.

Įspūdingą Štrauso muzikos fiestą diriguos Jonas Janulevičius, O. Madaraš, Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis. Renginius ves aktorius, laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas bei solistė Ieva Vaznelytė.

ELTA primena, jog tradiciškai festivalio renginio pertraukos metu, 21 valandą, liudydami tautos bendrystę ir minėdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, žiūrovai, atlikėjai bei visi susirinkusieji drauge su pasaulio lietuviais giedos Tautišką giesmę.

Paskui Štrausų kūrinių koncertas tęsis, tačiau šventinį vakarą prie Kauno pilies iškilmingai užbaigs kupina šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų misterija „Vilniaus sapnas“. Šis renginys truks apie 20 minučių ir visus stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais bei užburiančia muzika. Tuo pačiu jis anonsuos kitąmet vyksiantį 700 metų Vilniaus įkūrimo jubiliejų.