respublika.lt

Teatrų tuštėjimo metasnuotraukos (0)

2020 lapkričio mėn. 04 d. 18:30:14
Irena BABKAUSKIENĖ

Šalies teatrai, šiek tiek atsigavę po pavasarinio karantino, panašu, vėl nyra į nesvarumo būseną, nes rytdiena pažymėta vien nežinomaisiais. Tiesa, vienas dalykas akivaizdus - pandemija privertė keistis ir išbandyti naujoves net teatrus, kurie ne vienam iki COVID-19 bangos atrodė viena sunkiausiai inovacijoms pasiduodančių kultūros sričių. „Vakaro žinios" pasidomėjo, kaip šiandien gyvena mūsų teatrai, į kuriuos užsukti valdžia dar neuždraudė, bet kuriuos apeiti ne vieną žiūrovą paskatino koronavirusas.

×
nuotr. 4 nuotr.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis. Eltos nuotr.


Turi planą B

Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis, paklaustas kaip gyvena teatras, sakė: „Gyvename kaip visi - pagal valdžios nurodymus. Beveik visos numatytos premjeros jau parodytos. Jeigu aktoriams viskas bus gerai, žiūrovai lapkričio 7 ir 8 dienomis pamatys ir Jono Vaitkaus režisuojamo spektaklio „Didysis kelias" premjerą."

Kaip perkami bilietai? „Po truputį, bet, be premjeros salėje, lapkričio 8 d. bus ir tiesioginė spektaklio „Didysis kelias" transliacija internetu - transliacijų daugiau perkama", - pasakojo M.Budraitis, kurio vadovaujamas teatras vienas pirmųjų pasinaudojo galimybe kai kuriuos spektaklius rodyti ne tik salėje sėdintiems žiūrovams, bet ir tiesiogiai transliuoti internetu. Transliacijos į spektaklį „Didysis kelias" kaina perkantiems bilietus iki lapkričio 2 dienos buvo 4 eurai, vėliau - jau 6 eurai.

Tiesioginių transliacijų pasirinkimas, pasak teatro vadovo, pasiteisina. Į paskutinę transliuotą premjerą buvo parduota 300 bilietų. „Žmonės saugosi, neina į renginį salėje, bet pažiūrėti, pasmalsauti, kas vyksta, nori. Kadangi tai yra tiesioginė transliacija, ne įrašas, ir ji yra mokama, manau, tai yra šiokia tokia išeitis iš sunkios teatro padėties, teatro palaikymas", - įsitikinęs M.Budraitis.

Paklaustas, ar teatro veiklai įtaką daro nuolat keičiami valdžios reikalavimai ir nežinia, kas bus nuspręsta rytoj, M.Budraitis atsakė: „Neapibrėžtumas turbūt ne nuo valdžios priklauso, o nuo koronaviruso situacijos. Man atrodo logiška, jei pradėjo virusas taip plisti, reikia uždarinėti. Tai viskas po truputį ir užsidaro".

Ar yra planas B, jei būtų uždrausta spektaklius žiūrovams rodyti salėje? „Darytume tai, ką ir dabar darome - vykdytume spektaklių transliacijas, - sakė direktorius. - Kol aktoriai gali susirinkti ir repetuoti, bus ir transliacijos, nedažnai, nes tai irgi kainuoja, bet per mėnesį keletą kartų bus. Kad žmonės nepamirštų mūsų."

Paprašytas palyginti bilietų perkamumą anksčiau ir dabar, direktorius sakė: „Manau, galėtume parduoti daugiau bilietų, bet kadangi vietų skaičius salėje yra ribojamas atstumais, kurie dabar dar didinami, kartais susidaro tokia situacija, jog geriau neparduoti bilietų ir „nuimti" spektaklį, nei pardavinėti bilietus mažose salėse rodomiems spektakliams." Mat rekonstruojamas Lietuvos nacionalinis dramos teatras savo spektaklius pristato ir repeticijas rengia įvairiausiose vietose.

„Sustabdytas" J.Miltinio dramos teatras

80-ąjį jubiliejinį sezoną pradėjęs Juozo Miltinio dramos teatras žiūrovus ketino nudžiuginti 4 premjeromis. Dvi iš jų panevėžiečiai ir teatro gerbėjai iš visos Lietuvos jau pamatė, kitos dvi, panašu, nusikelia nežinia kuriam laikui.

„Teatre vyko didžiosios salės rekonstrukcija, kurią spalio mėnesį turėjome pabaigti - buvo likę tik sumontuoti kėdes. Lapkričio 7 ir 8 d. buvo numatyta ne tik Algirdo Latėno režisuojamo spektaklio „Aprengėjas" premjera, bet ir didžiosios salės atidarymas, - pasakojo teatro direktorius Antanas Venckus. - Bet po teatro gastrolių neseniai vykusiame Varėnos teatrų festivalyje pas mus buvo fiksuotas koronaviruso atvejis, todėl turėjome nutraukti veiklą dviem savaitėms - iki lapkričio 5 dienos atšaukti visi spektakliai, negalima buvo visiems repetuoti - į repeticijas rinktis galėjo tik tie, kuriems nereikėjo izoliuotis. Natūralu, kad ir salės rekonstrukcijos darbai sustojo, nes kontaktą su viruso nešiotoju turėjo ne tik dalis aktorių, bet ir techninis, aptarnaujantis personalas - esame šiuo metu sustabdyti."

Pasak direktoriaus, neturint didžiosios salės, kitose dviejose mažose erdvėse rodyti spektaklius, laikantis 2 metrų atstumo tarp sėdimų vietų, gali būti tiesiog nuostolinga.

„Antroji pandemijos banga darosi sunkiai pakeliama. Nereikia atmesti ir dar vieno svarbaus faktoriaus - žiūrovų psichologinės būsenos, - sakė A.Venckus. - Visi tie žiūrovų registravimaisi, spektaklių atidėjimai tikrai nepritraukia žiūrovų, neskatina iš anksto pirkti bilieto. Žmonės irgi laukia, nežino, kas bus. Galų gale, logiška, nes žmonės turi saugoti save ir savo artimuosius, kaip ir mes negalime sukelti grėsmės žiūrovams, arba žiūrovai mums. Tai situacija, kurią reikia spręsti ne tik vietiniu, bet valstybiniu lygiu."

Ką turėtų padaryti valstybė, norėdama padėti?

„Nežinau, gal jau pavėlavo kažką padaryti - nesinori spekuliacijomis užsiimti, bet gal tiesiog buvo pernelyg didelis atsipalaidavimas vasarą. Dingo atsakingas požiūris, tai ir sulaukėme vis didėjančių užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių, kurie dabar skaudūs visiems", - sakė A.Venckus.

Pasikeitė žmonių įpročiai

Visą rugsėjį Valstybinis Vilniaus mažasis teatras rodė perkeltus ir dar pavasarį parduotus spektaklius. „Mūsų rugsėjis praktiškai buvo perkeltas balandis, - pasakojo teatro vadovė Daiva Baltūsytė-Len (ją netrukus pakeis vadovo pareigybės konkursą laimėjęs Simonas Keblas - red. past.). - Ką pamatėme rugsėjį? Tada dar nebuvo paskelbtas karantinas, kokį Vilniuje turime šiandien, bet ir tada mažiau žmonių į teatrą ateidavo, nors matėme, kad pagal parduotus bilietus jų turėjo būti daugiau. Bet vis tiek rugsėjį, spalį, kai rodėme atkeltus spektaklius, nors ir atėjo mažiau žmonių, buvo pilna leidžiamų vietų salė. Dabar, kai pradėjome prekiauti bilietais lapkričiui, matome, jog stoja kasdieniai pardavimai - lapkritį sunku tikėtis net tokio salės užpildymo, koks pagal dabartines sąlygas leidžiamas. Akivaizdu, pasikeitė žmonių įpročiai perkant bilietus. Anksčiau bilietas buvo perkamas iš anksto, dabar niekas neperka prieš pusantro mėnesio. Bilietai perkami paskutinę savaitę, o dabar, kai Vilniuje paskelbtas karantinas, artimiausiomis dienomis pamatysime, ar iš viso perkami bilietai."

Pasak teatro vadovės, jei bus vangiai perkami bilietai ar apskritai bus uždrausta rodyti spektaklius salėje žiūrovams, yra atsarginis planas - pereiti į skaitmeninę erdvę, kad spektaklį žiūrovas matytų namie.

O kaip aktorių atlyginimai, mažėjant spektaklių skaičiui ar apskritai užsidarant teatrams? „Etatiniai aktoriai pagal savivaldybių ir valstybinių įstaigų darbo užmokesčio sistemą turi vadinamąją pastovią uždarbio dalį ir yra kintamoji dalis, kuri priklauso nuo atliekamų vaidmenų skaičiaus. Jei nerodomi spektakliai, vadinasi, neuždirbi dalies pinigų, bet bazinę algą - vidutiniškai apie 600 eurų į rankas - aktoriai gauna, - sakė D.Baltūsytė-Len. Be pajamų lieka laisvai samdomi, etato neturintys aktoriai, kokių yra ir Mažajame, ir kituose teatruose.

Likimo valiai palikti mažieji

Pasikeitusius bilietų pirkimo įpročius, apskritai mažėjantį žiūrovų skaičių taip pat akcentavusi Rusų dramos teatro direktorė Olga Polevikova sakė, jog norėtųsi daugiau spektaklių „On Line" transliacijų, bet finansinės galimybės yra ribotos. Tačiau dėl to valstybiniams teatrams tikrai nederėtų skųstis.

„Visos valstybinės kultūrinės įstaigos gauna palaikymą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kaip gyvena, arba tiksliau, nebeišgyvena privatūs teatrai, mažos koncertus rengiančios viešosios įstaigos, kurių valstybė nefinansuoja. Tai didžiulė bėda ir ji daug didesnė, negu dabartinės valstybinių teatrų problemos, - sakė O.Polevikova. - Mes žinome, kaip užimti žmones teatre prasmingu darbu, kaip pasirūpinti, jog galima būtų saugiai repetuoti, kokias transliacijas organizuoti karantino metu - tereikia tik kūrybingai mąstančių žmonių.

Visai kitaip gyvena tie, kurie negauna biudžetinės dotacijos - man skauda širdį dėl jų. Valstybė dėl to gali daug prarasti. Tie maži teatriukai, pavieniai koncertų rengėjai, lyg maži kareivėliai, jų galbūt nesimato po vieną, bet jei apjungsime visą šią privačiai dirbančių žmonių kultūros sritį, susidaro didelė ir labai reikšminga visos šalies kultūros dalis. Abejojantiems jų reikalingumu norėčiau priminti, jog kultūra yra kur kas daugiau nei pramoga, kultūra yra ta erdvė, kuri augina ir mūsų valią, ir dvasią, padeda išgyventi sunkius etapus."

 

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gerai, kad Ramūnas Karbauskis palieka Seimą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +4 C

+4 +5 C

 

0 +2 C

 +6 +7 C

+6 +9 C

 

 +5 +7 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1901 PLN - 4.4735
RUB - 90.3507 CHF - 1.0806
GBP - 0.8889 NOK - 10.6903

Nuorodos