Anot muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, praėjusio amžiaus 6-ą dešimtmetį schemos iš muziejaus iškeliavo į Centrinę biblioteką. Vėliau grąžintos į tuo metu Valstybiniu istorijos besivadinusį muziejų. Deja, jos ne vieną dešimtmetį slėptos pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ir tuomečiam muziejaus profiliui ideologiškai nepageidaujamos Lietuvos valstybingumo liudytojos.

Unikalios bei išskirtinės, pirmiausia ant vokiškų žemėlapių pieštos (vėliau ant drobės spalvotais dažais perpieštos), didelių išmatavimų (200×260 cm) schemos, sudarytos šių kovų dalyvio ir liudininko ats. gen. Kazio Ladigos (1893 m. gruodžio 25d.–1941 m. gruodžio 19 d.), kai šis 1937–1940 metais dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

„Reikėtų priminti, kad K. Ladiga 1918 metų pabaigoje buvo vienas iš 1-ojo pėstininkų pulko organizatorių, o 1919-ųjų pradžioje – šio pulko vadas. 1919 metų balandžio 4–6 dienomis vadovavo Daugų operacijai. Jo vadovaujamas pulkas tų pačių metų gegužės 18-ąją kovojo prie Kurklių, birželio 2 dieną užėmė Uteną, rugpjūčio 25-ąją – Zarasus, 1920 metų spalį vadovavo frontui prie Radviliškio kovoje su bermontininkais“, - priminė D. Andrijauskaitė.

Muziejaus pranešime dar pažymima, kad K. Ladiga, dirbdamas Karo muziejuje, prie schemų paruošė ir kariuomenės veiksmų aprašymus. Karininkas šiuo darbu užsiėmė nuo 1937 metų spalio 18 iki 1938-jų birželio 11 dienos. Paskui specialiai sudaryta Spaudos ir švietimo skyriaus komisija, vadovaujama šio skyriaus viršininko plk. Juozo Šarausko, apsvarsčiusi K. Ladigos darbą, nusprendė jam išmokėti netgi 4200 Lt atlygį. Nutarta, kad paruoštoji medžiaga „bus kaipo medžiaga tolimesniems Nepriklausomybės kovų tyrinėjimams“. Deja, karininko muziejuje sudarytų Nepriklausomybės kovų mūšių aprašymų rankraščių likimas nėra žinomas.

Šalia kovų aprašymų ats. gen. K. Ladiga paruošė šias schemas: „Panevėžio-Kurklių operacija“; „Utenos-Kupiškio operacija“; „Zarasų operacija prieš bolševikus (1919 m. rugpjūčio 24–31 d.)“, „Operacijos prieš bermontininkus“; „Mūsų kariuomenės veiksmai liepos pradžioje, 1919 07 07-11“; „Kautynės prie Salako (1919 m. liepos 11–12 d.)“; „Panevėžio bataliono veiksmai, 1919 06 21-23 d.“

Muziejaus atstovės teigimu, kitos, ne mažiau svarbios Nepriklausomybės kovų schemos, saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atspindi įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių – 1-ojo pėstininkų, 2-ojo pėstininkų, 3-iojo pėstininkų, 4-ojo pėstininkų, 5-ojo pėstininkų, 8-ojo pėstininkų, 9-ojo pėstininkų, 1-ojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulko, 1-os artilerijos brigados manevrus Nepriklausomybės kovų metu. Taip pat yra ir atskirų karinių operacijų schemų – „Širvintų kautynės, 1920 11 19 d.“, „Kapitono Noreikos rinktinės žygiai prieš bolševikus, 1919 08 25-26“, dailininko Antano Kairio nupiešta įspūdingų išmatavimų (212×348 cm) schema „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas kautynėse prieš bolševikus (1919 m. gegužės mėn.)“.

Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti valstybingumą ir išsaugoti Lietuvos valstybę. Šalia išlikusių šių kovų įvairaus pobūdžio dokumentų, liudininkų atsiminimų bei parengtų mokslinių publikacijų, minimos schemos dar labiau papildo žinias apie prieš šimtmetį vykusias kovas. Schemos atskleidžia dar vieną aktualią strateginę šių kovų pusę.

„Nepriklausomybės kovų schemos ir skaitmeninės kopijos kaip dokumentiniai šaltiniai padės praturtinti karo istorijos tyrimus, dar labiau populiarinti šį laikotarpį, pravers rengiant mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas, organizuojant parodas, kuriant filmus, vaizdo klipus, arba tiesiog jų kopijos taps tam tikrų kariuomenės dalinių institucijų išskirtine puošmena“, – teigiama muziejaus pranešime.