Vilniaus fotografijos galerijoje nuo antradienio bus galima apžiūrėti šių metų Balio Buračo fotografijos meno premijos laureato Stanislovo Žvirgždo fotografikos ciklo "Vizijos" parodą.
Šių metų rudenį 70 metų jubiliejų švęsiančio Nacionalinės premijos,valstybinių ir daugybės fotografijos apdovanojimų laureato S. Žvirgždo ciklas "Vizijos" ir kiti fotografikos darbai, pasak kritikų, iki šiol stebina žiūrovus savo siužetų gilumu ir simbolinėmis prasmėmis.
Kino ir fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis vardija keletą S. Žvirgždo kūrybos etapų, susiklostančių į ciklus: "Civilizacijos metamorfozės" (1986), "Pasakos ne pasakos" (1987), "Vizijos" (1991) ir kt. "Iš jų buvo aišku, kad S. Žvirgždui nepakeliui su labai stipriomis reportažinės ir etnografinės fotografijos tradicijomis, nors lietuvių kultūros šaknis jis jaučia iš gilumos, pvz., cikle "Pasakos ne pasakos". Fotografas ėmėsi sunkiai cenzoriams pasveriamos sferos - fotografikos, kur dabar greta Vitalijaus Butyrino neturi sau lygių. Į vaizdų pasaulį S. Žvirgždas ėjo per "Vilniaus kiemus" - kreivų, aptemdintų šešėlių ir mirštančių medžių labirintą, gal kiek primenantį pirmuosius ekspresionistinius vokiškus filmus", - rašo S. Valiulis.
Jo pastebėjimu, toliausiai nuo Vilniaus bokštų ir Vilnios pievelių nukeliauta S. Žvirgždo cikluose: "Civilizacijos metamorfozės" ir "Vizijos". "Likimo balsas: paskutinioji vizija gimė rūsčią 1991 m. sausio 13-osios naktį, kai autorius susapnavo finalinį savo ciklo siužetą. Žinoma, ne vien aktualijos spartino "Vizijų" parengimą, kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl apokalipsės tema dabar sudomino daugelio kraštų menininkus", - svarsto kritikas.
S. Žvirgždo fotografijų paroda "Vizijos" Vilniaus fotografijos galerijoje žiūrovams atvira iki vasario 4 dienos.
