2 nuotr.Artėjant Šv. Pranciškaus Asyžiečio iškilmei (spalio 4 d.), į Vilniaus bernardinų bažnyčią sugrįžo jau trečiasis restauruotas altorinis paveikslas - Šv. Pranciškus, nutapytas 1764 metais specialiai naujiesiems altoriams, kuriais bažnyčia pasipuošė po tuometinės rekonstrukcijos.
Pasak menotyros mokslų daktaro, restauratoriaus Juozapo Blažiūno, Šv. Pranciškaus paveikslas buvo labai geros būklės, saugotas Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčios patalpose kartu su kitais sovietmečiu iš bažnyčių surinktais sakraliniais kūriniais, todėl reikėjo tik nuvalyti dulkes ir nešvarumus, šiek tiek suploninti patamsėjusį laką.
"Pats paveikslas yra sukurtas po bažnyčios rekonstrukcijos XVIII a. antroje pusėje, apie 1760-1780 metus, naujai pastatytiems altoriams. Žinomas ir šio paveikslo autorius - Vilniaus dailininkas Matas Motiejus Sluščianskis. Pats garsiausias jo kūrinys - Vilniaus šv. Teresės bažnyčios freskos, o Šv. Pranciškaus paveikslas yra pirmas žinomas jo molbertinės tapybos kūrinys. Esame įsitikinę, kad vienas iš šio autoriaus kūrinių yra ir šią vasarą į bažnyčios altorių sugrįžusio Šv. Didako paveikslas", - sako dr.J. Blažiūnas.
Šv. Pranciškus, kaip ir kiti du anksčiau restauruoti paveikslai, yra uždengtas sidabro aptaisais, tačiau dar bus bandoma pagal senąsias nuotraukas atkurti Nukryžiuotojo figūrą, dingusią nuo šventojo rankoje laikomo krucifikso. Tiesa, paveikslų aptaisai nėra autentiški, nes originalieji buvo panaudoti Tado Kosciuškos sukilimo reikmėms, tačiau ir dabartiniai yra garbaus amžiaus, pagaminti prieš 130-150 metų.
Pasak J. Blažiūno, restauratorių rankose yra dar du paveikslai, šiuo metu restauruojami Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre. Tai didelio formato Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslas ir Sokolio Dievo Motinos paveikslas. Šiuo metu Bernardinų bažnyčioje yra saugomi du paveikslai, kurie laukia savo eilės, - tai Šv. Barboros paveikslas ir "Parcinkulės atlaidai", kurio siužetas susijęs su šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimu.
Ateityje Bernardinų bažnyčioje numatoma restauruoti Rusiškosios Dievo Motinos altorių - į jį ir sugrįš "Parcinkulės atlaidai" ir Sokolio Dievo Motinos paveikslas.
Altorius paruoštas ir Šv. Petro iš Alkantaros paveikslui, kuris, menotyrininkų teigimu, šiuo metu yra Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, bet ten pristatomas kaip šv. Pranciškus.
"Ispanų šventojo Petro iš Alkantaros paveikslas yra ypatingas tuo, kad daugiau jo atvaizdų Lietuvoje nėra. Lygiai kaip ir Sokolio Dievo Motina yra vienintelis žinomas atvaizdas Lietuvoje, nors dar vienas yra Baltarusijoje, senojoje Vilniaus vyskupijos teritorijoje", - pasakoja dr. J. Blažiūnas.
Pasak menotyrininko, Bernardinų bažnyčia laukia ir paties vertingiausio savo paveikslo - Šv. Antano, kuris šiuo metu yra Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje viename iš altorių. "Jis unikalus tuo, kad yra dar iš senosios Bernardinų bažnyčios, prieš visas rekonstrukcijas, XVI a. pabaigos - XVII a. pradžios Italijos meistrų darbas, ant vario skardos tapytas, vario skarda kalinėta, auksuota. Šis paveikslas įeitų į pačių vertingiausių Lietuvoje esančių paveikslų dešimtuką", - neabejoja dr. J. Blažiūnas.
Atgimstančioje Bernardinų bažnyčioje neišliko Kryžiaus kelio stočųi - net nežinoma, kaip jos atrodžiusios, išliko tik freskomis nutapyti stočių įrėminimai. Vilniaus dailės akademijos studentai monumentalistai bažnyčioje pamažu atkuria kilmingoms giminėms skirtų puošnių atminimo lentų fragmentus.
Planuojama atkurti ir vertingus Bernardinų bažnyčios vargonus. Skaičiuojama, kad istorinio instrumento, kurį pastatė garsus vargonų meistras Juozapas Radavičius, restauravimo darbai kainuos ne vieną milijoną litų.
