Suvalkija (Sūduva), jungianti zanavykus ir kapsus bei Marijampolės ir Kauno regionus, tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, kurio heraldinę simboliką patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas, atsižvelgdamas i Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.
Didžiajame Suvalkijos (Sūduvos) herbe sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai). Skydą iš abiejų pusių puošia sidabrinės ąžuolo šakelės su gilėmis, apačioje juosiamos sidabriniu kaspinu, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas devizas „Vienybė težydi". Mažajame herbe vaizduojamas sidabriniame lauke stovintis raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai).
Visi Suvalkijos (Sūduvos) heraldiniuose ženkluose naudojami simboliai – energingumą, didžiadvasiškumą ir taurumą reiškiantis tauras, su Jono Basanavičiaus ąžuolynu besisiejantis ąžuolo vainikas ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės” teksto fragmentas „Vienybė težydi” – herbe atsirado neatsitiktinai. Šiuos simbolius pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės, o jiems galutinai pritarta Marijampolės regiono plėtros taryboje, kurią sudaro Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių atstovai.
Seimas, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, 2022 metus paskelbė Sūduvos metais.
Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, taip pat reprezentacinė ir lauko vėliavos bei antspaudas Lietuvos heraldikos komisijos buvo patvirtinti 2015 m. Šio regiono heraldinių ženklų autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
