2 nuotr.Po „Glass duo“ koncertų net nesitiki, kad skambėjo vibruojantis stiklas - taip mitriai, nepastebimai šio dueto virtuozai iš Lenkijos Ana (Anna) ir Arkadiušas Šafranecai (Arkadiusz Szafraniec) liečia savo instrumentą - stiklo taures, skraidindami į nežemiškų skambesių pasaulį.
Ar bandėte kada groti vyno taure? Sudrėkinate pirštą ir braukiate jį taurės kraštu, kol pasigirsta skaidrus, dangiškas skambėjimas. Įpylus šiek tiek skysčio, garsas pasikeičia. Reikia tik kelių taurių - ir muzikuosite mažais stiklo vargonais!
Du profesionalūs muzikai iš Gdansko - Ana ir Arkadiušass Šafranecai - taip susižavėjo tokiais bandymais, kad atsisveikino su smuikininkės bei trimitininko karjera Baltijos filharmonijos orkestre, įkurdami stiklo duetą „Glass duo“.
Pirmasis Lenkijoje ir vienas iš nedaugelio Europoje šio žanro ansamblis greitai atkreipė į save muzikos pasaulio dėmesį - duetui pasipylė įvairiausių festivalių, televizijos, radijo studijų kvietimai. Jis išmaišė ne tik senąjį žemyną - stiklo virtuozams plojo Singapūras, Indija, JAV.
Pradėdami neįprastą kūrybos eksperimentą net Ana ir Arkadiušas nesitikėjo, kad gros su styginių kvartetais bei simfoniniais orkestrais, o kompozitoriai jiems rašys muziką!
Apima penkias oktavas
Po „Glass duo“ koncertų kai kurie smalsuoliai ima ieškoti paslėptų garsiakalbių - jiems nesitiki, kad iš taurių rinkinio, vadinamo stiklo arfa, galima nepastebimai išgauti tiek įvairiausių garsų. Atlikėjai labai mitriai ir švelniai sudrėkintais pirštais liečia taures.
Jų stiklo arfa - bene didžiausia pasaulyje; ji apima net penkias oktavas. Šiuo instrumentu galima išgauti grakštų staccato, spalvingą orkestrinį skambesį, išdainuoti romantiškas frazes. Muzikantai sugeba išradingai panaudoti net nemalonius aukščiausius, šaižų švilpimą primenančius garsus. Jie skamba negarsiai, bet ekspresyviai.
Tiesa, stiklo arfai tinka ne bet kokios taurės - tik tam tikro storio ir formos.
„Aš neabejoju, kad daug kas skeptiškai žvelgia į mūsų instrumentą, laiko jį cirko ir banketų atributu. Tačiau įvaldyti jį tikrai sunku, - atskleidė A.Šafranec. - Mano rankos turi akrobatiškai šokinėti taurių kraštais, vingiuoti kaip žuvys slysdamos taurių paviršiumi - jos turi atstoti smičių ir lazdeles. Vien tik įgūdžiai, išradingumas bei tikslumas lemia instrumento skambesį“.
Viduramžių išradimas
Pirmą kartą koncertų scenoje išvydus vyno taurių rinkinį, padvelkia avangardu. Bet iš tikrųjų muzikavimo stiklo indais praktika gyvavo dar viduramžiais Tolimuosiuose Rytuose. XII amžiuje Kinijoje, o XIV amžiuje Persijoje buvo grojama krištolo indais, užgaunant juos medinėmis lazdelėmis.
Europoje toks reiškinys pirmą kartą buvo užfiksuotas 1492 metais: Frankino Gafurio (Franchino Gaffuri) veikale „Theorica musicae“ minimas grojimas vyno taurėmis su skysčiu.
Koncerte stiklo taurių rinkinį pirmasis kaip instrumentą, anuomet vadintą „angelų vargonais“, 1743-iaisiais panaudojo airis Ričardas Pokridžas (Richard Pockridge, 1690-1759). Jis lietė taures drėgnais pirštais ir lazdele.
Po trejų metų nauja muzikos tradicija susidomėjo ir kompozitorius Kristofas Vilibaldas Gliukas (Christophe Willibald von Gluck, 1714-1787). Jis sukūrė Koncertą 26-ioms „muzikinėms taurėms su pavasario vandeniu“ ir kameriniam orkestrui. Kūrinio premjera Londono teatre sulaukė didžiulės sėkmės.
Tačiau labiausiai stiklo muziką išpopuliarino žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin, 1706-1790). Jis suvėrė ant ašies 24 nušlifuotus stiklo indus nuo didžiausio iki mažiausio ir sujungė ašį su pedalu. Muzikantui jau nebereikėjo derinti taurių pilant į jas skystį - jis galėjo tik spausti pedalą bei liesti rankomis priešais save besisukančias taures, lyg darbuodamasis siuvamąja mašina. Šia 1761-aisiais sukonstruota stiklo harmonika (angl. glass harmonica) buvo galima atlikti sudėtingiausius kūrinius.
Instrumentas greitai išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijos, Austrijos dvaruose, Amerikoje. Juo susidomėjo net Volfgangas Amadėjus Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart) ir Liudvigas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven), parašę stiklo harmonikai žavių kūrinių. Instrumentą apdainavo Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Frydrichas Šileris (Friedrich Schiller), Aleksandras Puškinas, Adomas Mickevičius. Pats B.Franklinas yra prisipažinęs, kad šis išradimas jam suteikė didžiausią pasitenkinimą.
1825 metais naują angelų vargonų versiją (angl. grand harmonicon) užpatentavo išradėjas Frensis Hopkinsas Smitas (Francis Hopkinson-Smith). Jis sudėjo 25 nušlifuotas muzikines taures į kvadratinę dėžę.
Tačiau dar dešimtmetis - ir stiklo muzika paslaptingai išnyko iš Europos salių bei salonų, nutilo beveik šimtmečiui. Tik 1930-aisiais ją atgaivino modernios stiklo arfos kūrėjas vokiečių muzikas Brunas Hofmanas (Bruno Hoffman), pasitelkęs savo koncertams išliedintas konkretaus dydžio ir formos taures. Būtent šiam kūrėjui, visą savo gyvenimą paskyrusiam stiklo muzikai, turime dėkoti už jos renesansą šiandien.
Įžvelgė magišką galią
Vis dėlto dabartinis stiklo instrumentų populiarumas nė iš tolo neprilygsta jų klestėjimui XVIII amžiuje.
Priežastys dvejopos. Keičiantis muzikos madoms, trapius ezoteriškus stiklo objektus išstūmė garsiau skambantys ir labiau atitinkantys virtuoziškumo lūkesčius ištobulinti instrumentai.
Be to, stiklo instrumentai visada kėlė mįslingas asociacijas - buvo siejami su dangiška ir velniška galia. Jie net buvo uždrausti, pasklidus gandui, kad stiklo virpesys neigiamai veikia tiek muzikantus, tiek klausytojus - esą dėl jo pašlyja nervai, apima transas ar net pamišimas, moterys prieš laiką gimdo vaikus.
Kita vertus, B.Franklino išradimas buvo sėkmingai taikomas psichinių ligonių gydymui, o magiški stiklo arfos garsai ir šiandien pasitelkiami muzikos terapijai.
Dangiškas stiklo skambesys niekada nenustojo žadinti kūrėjų ir klausytojų vaizduotės. Stiklo instrumentams parašyta apie 400 kūrinių! Jais atliekamos puikiai skamba orkestrui ar fortepijonui skirtos kompozicijos. Pavyzdžiui, „Glass duo“ repertuare yra net Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliai“, jis parengė visą F.Šopeno (F.Chopine) muzikos programą!
Turbūt nėra kūrinių, kurių nesugebėtų pritaikyti savo instrumentui šis duetas. Kai kuriuos jų pagroti labai sunku. Bet, pasak atlikėjų, pastangas atperka ypatinga muzikinė patirtis ir publikos dėkingumas.
Neįprastą ansamblį Kristupo vasaros festivalyje pristato Lenkijos institutas.
Dangiškas stiklo skambesys. „Glass duo“ (Lenkija): Ana ir Arkadiušas Šafranecai (stiklo taurės); J.S.Bacho, V.A.Mocarto, P.Čaikovskio, F.Šopeno, A.Piacolos (A.Piazzolla) ir kitų autorių kūriniai.
Liepos 31 d. 19 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g.30, Vilnius)
