Maldos pagalbos tarnyba prie Šv.Gertrūdos bažnyčios veikia daugiau kaip penkiolika metų. Ji buvo įkurta pagal marijonų vienuolijos talkininkų pavyzdį kitose marijonų vienuolijos provincijose, ne Lietuvoje. Pirmoji Lietuvoje Žvakių šventovė buvo įrengta Šv.Gertrūdos bažnyčios skliautuotame rūsyje, po presbiterine bažnyčios dalimi, kuris, su įėjimu iš lauko, 1785-1794 m. kun. Jurgio Ulazovičiaus iniciatyva buvo sumūrytas po bažnyčia. Žvakių šventovė pašventinta 2002 m. gegužės 5 d. Tada buvo įžiebtos pirmosios 28 žvakės aukotojų intencijomis.

Ateina ieškodami pagalbos

Žvakių šventovė - tai dalis Maldos vienybės akcijos, kurią organizuoja vienuoliai marijonai bei jų talkininkai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje prie Šv.Gertrūdos bažnyčios stebuklingu laikomo kryžiaus. Į maldos pagalbos tarnybą jos darbo metu bet kurią dieną gali kreiptis žmonės ir jų maldos intencijos bus priimtos. Tarnyboje budintis vienuolis pasitinka tikintį žmogų, išklauso ir priima jo maldos intenciją. Kreiptis maldos pagalbos žmones verčia sudėtingos ligos, netektys, nelaimės, Dievo paieška. Paaukojus 5 eurus, įsigyjama žvakė, kuri šventykloje degs visą savaitę. Tiek laiko tikintysis grįžęs namo turi melstis už savo intenciją. Pirmoji malda, kartu su žmogų priėmusiu vienuoliu, įvyksta dar bažnyčioje. Tuomet Žvakių šventovėje uždegama žvakė ir pradedamas skaičiuoti maldos laikas.

Vienuoliai marijonai siekia, kad malda kurtų bendruomenę, kurioje žmonės vieni kitus palaikytų. Todėl atėjus į Žvakių šventovę įvyksta tam tikri mainai. Nusipirkus žvakę ir palikus ant popierėlio užrašytą savo maldos prašymą, vienuolis paprašys paimti kito žmogaus intenciją. Ir visą savaitę namuose melstis ne tik už savo, bet ir kito žmogaus bėdą, nelaimę ar prašymą.

„Svarbiausias tikslas, kad ne tik mes melstumėmės už žmones jų reikaluose, bet ir patys žmonės, prašantys pagalbos, galėtų pasimelsti už kitų žmonių pagalbos prašymus. Taip gimsta maldos vienybė ir dvasinė bendrystė. Tai labai svarbu šiuo laiku, kai žmonių socialiniai ryšiai stipriai sutrūkinėję. Žmonės vieni nuo kitų nutolę. Čia, kurdami maldos ryšį, bandome žmones vėl sujungti į bendruomenę, kurioje atsiranda gilesnė socialinio ryšio potekstė - malda. Ko negali žmogus, gali Dievas", - apie maldos pagalbą „Vakaro žinioms" pasakoja Šv.Gertrūdos bažnyčios kunigas, vienuolis Kęstutis Brilius.

Žvakė - matoma maldos išraiška

Žvakė ir malda, kaip pasakoja dvasininkas, vienas kitą papildantys elementai. O savaitės maldos laikotarpis pasirinktas tam, kad skubantys šiuolaikiniai žmonės atrastų maldos prasmę: „Žvakė uždegama, kaip priimtos maldos intencijos ženklas. Žvakė yra simbolinis liturginis ženklas, rodantis, kad vyksta malda. Žvakės uždegamos kai meldžiamės. Bet svarbiausia, ne žvakę uždegti, o pradėti melstis.

Kai žmogus ateina pagalbos, tai nėra tik pirkimo procesas, lyg įsigytų laiško voką. Vienuolis kiekvienam žmogui randa laiko dvasiniam pokalbiui, išklauso kiekvieno žmogaus situaciją. Kiek gali, pataria, palaiko, paguodžia, pasikalba apie maldos prasmę ir svarbą. Net jeigu tą dieną budi moteris pasaulietė, kartu visuomet yra vienuolė, kuri pasikalba su atėjusiu žmogumi. Kartu paaiškinama, kad čia ne stebuklingos žvakės, ne koks burtas. Jokios magijos čia nėra, tai tiesiog malda.

Kalbamės su žmonėmis apie tai, kodėl svarbu rasti laiko maldai. Šiuolaikinis žmogus labai skuba ir jam nuolat trūksta laiko. Mes skatiname rasti laiko maldai, prašydami jo melstis savaitę. Tikimės, kad kiekvieną dieną jis ras tam laiko ir galiausiai supras, kad žmogui Dievo reikia ne minutei ar penkioms, o visam gyvenimui. Po vienos maldos savaitės galbūt jis susimąstys, kad iš tos savaitės gali susidaryti mėnuo, o iš mėnesių - metai", - pasakoja kunigas.

Žvakių šventovė, kurioje vienu metu gali degti šimtai žvakių, buvo įrengta ir pritaikyta šiam tikslui.

„Šventovė yra bažnyčios rūsyje. Patalpos įrengtos taip, kad būtų saugu gaisro atveju. Tačiau įspėjame žmones, kad ten leistis yra gana pavojinga. Todėl viršuje taip pat yra įrengta atskira patalpa, kurioje senesni ar sunkiai judantys žmonės galėtų taip pat uždegti žvakes ir pasimelsti kartu su vienuole. Žvakės yra ant metalinių stovų stikliniuose rėmuose, todėl nieko uždegti negali", - pasakoja kunigas.

Savaitę šventovėje degančios žvakės neužpučiamos. Kiekviena pati, kai jau laikas, sudegusi iki galo, užgęsta. Jos vietoje kažkas, vedinas savo troškimų ir prašymo, pastatys ir uždegs naują, kuri savaitę degs, duodama ženklą, kad vyksta malda. Šimtai kasdien degančių žvakių liudija tikinčiųjų solidarumą ir palaikymą bendruomenės nariams. Jei pritrūksta žmonių, galinčių pasimelsti viena ar kita intencija, jos operatyviai perduodamas marijonų talkininkams ir maldos bendrijoms į Floridą, Aliaską (JAV), Belgiją, Angliją.

Pagal tikėjimą neskirsto

Kunigas, vienuolis K.Brilius pasakoja, kad labai pamaldūs žmonės pasirenka namo pasiimti net ne vieną, o dvi ar daugiau kitų žmonių maldų intencijų ir už visų jų išsipildymą karštai meldžiasi visą savaitę. Maldos tarnyboje laukiami žmonės tiek jų džiaugsmo, tiek nelaimės akimirkomis. Čia neskirstoma pagal tikėjimus - melstis priimami visi. „Kiekvienas žmogus gali melstis savu tikėjimu ir sava malda. Ateina ne tik katalikai, bet ir kitų tikėjimų žmonės. Dievas vienas yra visiems. Galime ir kiekvienas ir visi su Dievu vienytis maldoje", - sako K.Brilius.

Dalyvaujantys šioje maldos bendruomenėje tikina, kad visos intencijos, kurios paliekamos kitų žmonių maldai, vienaip ar kitaip išsipildo. Kunigas K.Brilius sako sulaukiantis žmonių pasakojimų apie tai, kaip bendruomenės malda padėjo sudėtingais laikotarpiais: „Iš maždaug 50 žmonių, 3-15 žmonių ateina padėkoti ir pasakyti, kad kažkas pagerėjo. Ir maždaug vienas kitas iš 1000 žmonių ateina pasakyti, kad stebuklingai padėjo. Įvyksta netgi stebuklingi pagijimai. O iš 100 atėjusiųjų, kitą kartą sugrįžta 120, nes gerosios patirtys sklinda ir žmonės atsiveda savo artimus, pažįstamus, draugus ar kitus, kam reikia pagalbos."

Kaip ir visur, taip ir maldoje, neslepia kunigas, juntamas sezoniškumas. „Bendruomenė labai įvairi: joje gausu jaunimo, ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Apie lapkritį dažniau ateina vyresni žmonės, norėdami malda palydėti mirusiuosius. Šiltuoju metų laiku daugiau jaunimo, o žiemą daugiau sulaukiame vidutinio amžiaus žmonių", - sako K.Brilius.