Bendrame pandemijų, nesibaigiančių oficiozų gąsdinimų bei esančių valdžioje rietenų fone Vilniuje nutiko ir kai kas gražaus - pirmadienį Užupyje buvo atidaryta kaunietės menininkės Simonos Bareikytės parodėlė „Skilusi".
1 nuotr.
Pasak ne vieną parodą surengusios, o praėjusiais metais ir pirmąją savo knygą pristačiusios Simonos, šios parodos idėja kilo visai netikėtai. Tiksliau, tai buvo laiku sudėtingą periodą gyvenime nušvietęs „spindulys". Diena, kai gimė pirmasis, vėliau iki visos serijos išaugęs, darbelis buvo ypač sudėtinga - nesibaigiantys rūpesčiai slėgė lyg didžiulis akmuo. Ir būtent tuomet, kai atrodė, kad viskas tik blogyn ir jau geriau nebebus, Simonai netikėtai paskambino bičiulis fotomenininkas.
„Bendraujant su juo, dalinantis išgyvenimais ir patirtimi, atmintyje įstrigo viena, regis, niekuo neypatinga frazė, - prisimena parodos autorė. - Mes kalbėjomės dieną, o vakarop prisėdus daryti koliažus, padariau pirmąjį ir ... nustebau - priešais savo akis matau tą patį bičiulį, su kuriuo vos prieš keletą valandų dalinausi išgyvenimais. Darbą palikau ramybėje iki ryto, nes kaip sakoma, rytas už vakarą protingesnis, bet tas esmės nepakeitė - jame vis tiek mačiau jį. Tuomet nusprendžiau, jog būtina įamžinti dar keletą mano sielai artimų bičiulių. Taip gimė 10-ies žmonių portretai, tokie, kaip aš juos matau ir jaučiu."
Jauna moteris patikslino, kad „kai tavo pasaulis esti skilęs, ieškai kaip jį suklijuoti". Tokiomis akimirkomis prisimenami arčiausiai esantieji ir tai pastūmėja į kūrybą. „Nueidama nuo savęs, kuri apie juos, tau artimus žmones, kuriuos gali drąsiai vadinti bičiuliais...", - išgyvenimais dalinosi Simona.
Nepamiršo parodėlės autorė ir savęs. Jos autoportretas - 11-as parodos darbelis, įrėminantis visą parodą ir simboliškai patalpintas po suskilusiu stiklu. Kodėl būtent taip? Nes buvo ne tik sudėtinga metų pradžia, bet ir pati paroda dedikuojama šį pasaulį palikusiam vienam iš 10-ies bičiulių.
Žiūrovų lauks 10 koliažo darbų su menininkės bičiulių asmenybių interpretacijomis, bei simboliškas 11-as egzempliorius - autoportretas. Įdomu, kad Simona neabejinga pasaulio tvarumui, todėl savo darbuose naudoja antrines žaliavas, iš kurių pagaminti ir rėmeliai! Su darbų atvaizdais išleisti atvirukai taip pat bus supakuoti į rankų darbo vokus iš įvairaus, išmetimui skirto, popieriaus: žurnalų viršelių, vaikiškų knygelių, šakočio įpakavimo.
Beje, paroda lankytojus nuo balandžio 26 d. iki gegužės pabaigos kvies į netradicinę erdvę - Užupio postą, įkurtą Užupio g. 1. Užupio 1 - tai pirma stotelė tik peržengus Užupio slenkstį. Čia įsikūręs simbolinis pasienio postas, kuriame kiekvieną dieną galima gauti Užupio Respublikos vizą, paganyti akis bei sužinoti, kur, kas ir kaip.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
