1 nuotr.Savivaldybių kultūros indekso reitingų lydere išlieka Neringos savivaldybė. Įvertinus kultūros finansavimą, prieinamumą, organizacijų ir kūrėjų mastą savivaldybėse nustatyta, kad daugiausia pažangos nuo 2021-ųjų metų padarė Molėtai.
„Pirmojoje vietoje turime Neringos savivaldybę, antroje pozicijoje lieka Vilnius, kaip ir 2021-aisiais metais, trečioje Zarasai, taip pat kaip ir 2021-aisiais metais. Ir turime taip pat ketvirtoje pozicijoje išlikusius Druskininkus“, – savivaldybių kultūros indekso 2022 m. reitingus penktadienį pristatė idėjos ir tyrimo autorė, Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė.
„Toliau seka Birštonas, kuris pakilo iš 7 į 5-ąją vietą, Anykščiai, kurie iš 5 nusileido į 6-ąją. Vienu ryškiausiu pokyčiu išsiskyrė Molėtai, kurie pakilo iš 18 pozicijos į 7-ąją. Kiek teko bendrauti su Molėtų atstovais, turbūt negalime nepaminėti ir verslo atsiradimo ten ir bendro pagyvėjusio gyvenimo“, – teigė K. Mažeikaitė.
Į dešimtuką taip pat pateko Varėna, kuri nuo 2021 m. iš 10 vietos pakilo į 8-ąją, ir Kaunas, kuris iš 11 pozicijos pakilo į 9-ąją.
„Dešimtoje pozicijoje yra Širvintos, kurios nukrito iš 6 pozicijos. Reitingo apačioje lieka Šiaulių miestas, Alytaus miestas, Visagino savivaldybė“, – pristatyme kalbėjo mokslininkė.
Kaip pastebėjo K. Mažeikaitė, beveik visi didieji miestai (Panevėžio m. sav., Klaipėdos m., Šiaulių m., Alytaus m.) atsidūrė santykinai žemose savivaldybių kultūros indekso reitingo pozicijose.
„Tai lėmė per maža pagal gyventojų skaičių kultūros infrastruktūra: esant santykinai žemesnei situacijai kultūros paveldo srityje, reikėtų daugiau dėmesio skirti gyvajai kultūrai – esamoms kultūros įstaigoms palaikyti, naujoms atsirasti ir profesionalaus meno kūrėjams skatinti“, – sakė K. Mažeikaitė.
Savivaldybių kultūros indekso vidurkis yra 21,4 balo iš 100 galimų.
Savivaldybių kultūros indeksas įvertina kultūros situaciją iš 7 perspektyvų: kultūros organizacijų, kūrėjų, kultūros makroekonomikos, finansavimo kultūrai, dalyvavimo kultūroje ir sukuriamo socialinio kapitalo, kultūros paveldo, vykstančių pokyčių perspektyvos.
