Šakių cirko prakaitas ir magija

Zanavykijoje, Kudirkos Naumiestyje, „Žuvėdros" cirkas į istoriją įsirašė 1959 metais. „Žuvėdra" įkvėpė maždaug po dviejų dešimtmečių Šakiuose susibūrusią „Šypseną". Šis kolektyvas gyveno įvairiais pagreičiais. Keletą metų jo veikla net buvo nutrūkusi. 2004 m. Šakių „Šypseną" vėl prikėlė po gastrolių įvairiuose Europos cirkuose į gimtinę sugrįžę buvę jos mokiniai Itana ir Raimondas Januševičiai.

Po prožektorių šviesa

„Aš cirko mokyklą pradėjau lankyti 8 metų, Raimondas pora metų vėliau. Abu mokėmės toje pačioje klasėje, bet geriau susipažinome cirke (šypsosi). Vėliau, tapę šeima, kartu kaip cirko artistai gastroliavome su kitais kolektyvais, studijavome. Sugrįžę į Šakius pusę metų dirbome be atlyginimų, paskui savivaldybė mus įdarbino puse etato. Už tokius atlyginimus negalėjome išgyventi, todėl vasarą palikdavome mokyklą pavaduojančiam mokytojui, ir vėl važiuodavome užsidirbti. Dabar savivaldybė mums moka atlyginimus, o veiklai lėšų pelnomės iš programų. Viską darau pati, nieko neprašau", - pasakojo cirko mokyklos „Šypsena" meno vadovė I.Januševičienė.

Tuo metu, kai Itana atėjo į Šakių cirką, jam vadovavo Maskvos valstybinę cirko ir estrados mokyklą baigęs puikus žonglierius, pedagogas Alvydas Pečiulis. „Sakydavau, mokytojau, noriu stoti į Maskvos cirko mokyklą, bet jis atkalbinėjo. Sakė, išmokysiąs mane daugiau, nei Maskva. Mano pagrindinis numeris buvo žongliravimas kojomis. Išeidavome, žinoma, visą programą, viską išbandydavome, bet kiekvienas turėjome savo numerį ir į jį susitelkdavome. Buvo sunku, ne visada sekėsi. Klausdavau trenerio, gal aš negabi, o jis ramindavo - po pusmečio pavyks. Vėliau pripažino, nenorėjęs gąsdinti. Gerai išmokti žongliruoti kojomis trunka ketverius metus."

Moko profesionalai

Atgimusi „Šypsena" per trumpą laiką sušvytėjo tarptautiniuose konkursuose. Už nuopelnus garsinat rajono vardą kolektyvą nutarta įteisinti Šakių kultūros centro padaliniu. Cirko veiklai savivaldybė atidavė buvusį Šakių kino teatrą.

Jaunuosius artistus dabar treniruoja keturi profesionalai. Regis, pats likimas atvedė į Šakius iš Moldavijos kilusį cirko artistą, akrobatikos sporto meistrą Anatolijų Nikolajevą.

„Kai susipažinome, Anatolijus buvo nepriklausomas artistas, su trupe atvažiavęs gastroliuoti į Šakius. Pirmą kartą rengėme cirko festivalį „4 stichijos" ir mūsų programai labai reikėjo dviejų vyrų. Trupės direktoriaus paprašiau leisti Anatolijui dalyvauti mūsų spektaklyje. Jis susipažino su šakiete, pažintis baigėsi vestuvėmis, o mūsų mokykla gavo aukščiausio lygio meistrą, atsinešusį patirtį iš darbo Monte Karlo cirko grupėje. Įtikinau Anatolijų grįžti į sporto universitetą ir pabaigti mokslus. Dabar jis ne tik turi diplomą, bet ir išmoko lietuvių kalbą, su vaikais bendrauja lietuviškai, kaip magnetas juos traukia", - džiaugėsi mokyklos vadovė.

„Cirko žiburiai"

Kaip pasakojo cirko mokyklos vadovė, kas antrus metus Šakiuose rengiami festivaliai „Cirko žiburiai" žinomi Baltijos šalyse ir Europoje. Ten vertinamas ne vienas cirko numeris, o nuo pradžios iki pabaigos jungianti programa.

„Negaliu pamiršti vienam festivaliui mūsų sukurtos „Pelenės". Ji buvo fantastiška, nes tą kūrybinį sezoną turėjome labai stiprią jaunimo trupę, todėl buvo labai lengva dirbti. Visada svajojau įrodyti, kad cirkas gali reprezentuoti tautinę kultūrą. Parengiau programą tautiniais motyvais. Merginos pasirodymą su vienračiais atliko pagal tautinį šokį „Kepurinė". Numerį su šokdyne pavadinome „Piemenėlio išdaigos". Suderinome aprangą, rekvizitus. Dabar planuojame programą „Avataras" pagal to paties pavadinimo mistinį kino filmą. Prieš karantiną buvome sukūrę programą „Milijonas svajonių". Norėčiau parengti cirko spektaklį su gyva muzika. Turime daug draugų muzikantų, tikiuosi, jie mums padės. Ne šiemet, po karantino", - planuoja „Šypsenos" vadovė.

Šiųmetinis festivalis „Cirko žiburiai" būsiąs kitoks. Pasirodys ne kolektyvai, o tik aktoriai iš visos Europos su savo programomis. Tai - dėl saugumo. Atidėti festivalio dar metams nesinori, nes nutrūktų tradicija.

Nepakenkė, bet ir nepridėjo

Anot Itanos, cirke nėra taip, kad paruošei numerį ir atsipūtei. Turi vis tobulintis. Tobulėti karantino sąlygomis cirko artistams labai sunku. Žonglieriai kamuoliukais kambary su aukštomis lubomis gali mokytis, o erdvės artistai ne savo noru praranda fizinę formą. Reikia pusės metų vėl atgauti formą. Kaip sakė mokyklos vadovė, dabar vaikų kviesti, kad parodytų anksčiau repetuotus oro triukus, ji kol kas nedrįstų. Kai draudė rinktis, su vyresniaisiais pedagogai dirbo per nuotolį. Paskui leido mokyti po penkis mokinius. Dvi valandas su viena grupele, dvi - su kita. Mokytojus džiugina pažadai leisti treniruotis po dešimt.

I.Januševičienė neslepia, karantinas turėjo ir gerąją pusę. Atsirado laiko peržiūrėti mokyklos archyvus, prisiminti, kur su mokiniais keliauta, kas pamatyta. Važiuoja į koncertus, festivalius, o kartu aplanko to krašto įžymybes. Vaikams tai didelis stimulas stengtis. Gaila, nespėdavę visur, kur buvo kviečiami. 70-80 koncertų per metus, neskaičiuojant edukacijų, pasirodymų televizijose - daug. „Šypsenos" vaikus, jaunimą Kauno muzikinis teatras pakvietė pasirodyti spektaklyje „Karmen". Nemenkas įpareigojimas.

Trauka

I.Januševičienės manymu, cirko artistus reikia pradėti mokyti nuo mažens. Jei pradedi nuo darželinuko, vėliau daug lengviau. Gaila, kad, anot vadovės, per karantinus mažiukus teko apleisti. Mat, nepridėjus rankos, jų neišmokysi.

Į cirko mokyklą vaikai važiuoja mokytis iš visų aplinkinių savivaldybių. Vieni ateina ir lieka, kiti - pamato, kad sunku ir atsisveikina. Gal, svarsto vadovė, jie ateidami galvojo, kad užsivilks tviskančius rūbus ir - į sceną? Iki to reikia kantriai padirbėti. O juk yra vaikų, kurie net po keturių treniruočių valandų vis dar nenori išeiti.

Kas vaikus traukia į cirką, konkretaus atsakymo pedagogė neturi. Negalinti net pasakyti, kas ją pačią atvedė į cirką. Gal traukia kitoniškumas, įrangos gausumas. Jei nežinotum, ką reiškia mokytis cirko mokykloje, sakytum čia smagu. Bet iš tiesų, reikia didelės ištvermės, fizinio pasirengimo.

Anot mokyklos vadovės, vien išmokti skirtą numerį, maža. Cirko artistas turi turėti choreografijos ir artistiškumo gyslelę. Jų auklėtinius atletikos mokytojai graibstyte graibstą. Nes jie parengti, įpratę daug siekti ir visur spėti. Todėl užaugę tampa atsakingais specialistais.

Išprotėję dėl cirko

„Cirkas nuo pradžios iki pabaigos yra vientisas spektaklis. To nepasieksi be šokio, baleto, judesio pamokų. Žinoma, ir neperpratęs cirko žanrų. Visi įsivaizduoja, kad būti klounu paprasta. Užsidėjai kaukę, apsiavei batus užriestom nosim ir į sceną. Klounada yra pats sunkiausias žanras. Pravirkdyti žmogų labai lengva, bet prajuokinti reikia talento. Groti, šokti daugiau padirbėjęs gali vos ne kiekvienas, o cirke ne taip paprasta", - aiškino cirko profesionalė.

Kokie Šakių cirko mokyklos uždaviniai ateičiai? „Norime savo cirko mokyklą padaryti tikra mokykla. O tam keturių profesionalių pedagogų mums nebeužtenka. Pedagogus galėtume patys užsiauginti. Taip, kaip užauginome cirkui savo dukrą Eriką. Jeigu tiems gabiems vaikams, kurie mus jau paliko, būčiau galėjusi pasiūlyti darbą... Tarp savo mokinių matau tokių, kuriems po savęs drįsčiau palikti mokyklą. Turiu vaikų, apie kuriuos neretai pagalvoju: jie už mane daugiau galėtų nuveikti. Bet ką gabiam jaunimui galėčiau pasiūlyti, kad jis liktų? Minimumą uždarbio? Jie jauni, jie nori gyventi. Nebent būtų tokie, kaip mes - išprotėję dėl cirko", - juokiasi Šakių cirko mokyklos „Šypsena" vadovė I.Januševičienė.