Sveikinu visus Lietuvos mažuosius skaitytojus, skelbiu jiems puikią naujieną ir pats džiaugiuosi drauge - sulaukėme naujos vaikų ir suaugusiųjų visuotinai mylimos poetės Ramutės Skučaitės knygos „Ant ledo atsirado rožė“, kurioje - net dvylika poemėlių, viena kitą pranokstančių savo skambumu ir gražumu.
Ne tik apie šią - apie visas vaikams rašytas šios poetės knygas galima pasakyti: vaikui tai saugi lektūra, sveikas, ugdantis maistas jų sielai, suteikiantis skaitančiojo sąmonei tvirtą pamatą, tiek moralės, tiek meninio skonio lavinimo prasme, - vertybiniu požiūriu poetė savąjį tekstą audžia itin kruopščiai ir atsakingai, idant mažojo skaitytojo klausos nežeistų netikslūs rimai, ritmai ar kokia nuo plunksnos nusprūdusi kirčio klaida, idant jaunas jo protas nestokotų gairių, įgytų teisingus prioritetus, idant kūrinių branduoliu virstų ne pokštas, ne tiesiog intrigą kuriantis nuotykis, o meilė žmogui, gėriui, viskam, kas gyva, ir pačiam gyvenimui. Na, o naujoji knyga „Ant ledo atsirado rožė“ - viena stipriausių knygų net ir visos vaikams skirtos šios poetės kūrybos kontekste.
Knygoje rasime ir poemėlių, žinomų pasaulio pasakų siužetais, pavyzdžiui, Vilhelmo Haufo „Kalifas gandras“, Hanso Kristiano Anderseno „Bjaurusis ančiukas“, „Raudonkepuraitė“ pagal Šarlį Pero ar „Šiaudas, žarija ir pupa“ pagal brolius Grimus. Tai, suprantama, subjektyvu, tačiau mane poetės gebėjimas versti žinomas pasakas tobulomis eilėmis tiesiog apstulbino - didžiąja dalimi poemėlėmis virtusios pasakos pranoksta ir pačius legendinių pasakininkų rašytus originalus. Kad ir minėtas „Bjaurusis ančiukas“, su kuriuo emocinis skaitančiojo santykis gimsta tvirtesnis ir gilesnis nei paties Hanso Kristiano rašyto kūrinio atveju.
Pati poetė šių siužetų atsiradimą savojoje knygoje aiškina taip: „Šias poemėles įkvėpė pasakos, kurios keliauja iš kartos į kartą, yra sekamos ir skaitomos. Į mane pasakos ėmė plaukti nuo tos laimingos akimirkos, kai suvokiau: moku skaityti. Ir atsivėrė tada dar vienas pasaulis: mokęs, guodęs, virkdęs, džiuginęs ir gydęs... Daug sykių padėjęs, kai atrodė, kad niekas padėti nebegali“.
Tačiau penkios iš dvylikos poemėlių - ne tik originaliais pačios R.Skučaitės siužetais, bet ir visiškai naujos - niekur viešai neskaitytos ir nepublikuotos. Pati gražiausia ir subtiliausia iš jų man pasirodė „Ten, kur papartynas“, pasakojanti apie šešėlių pasaulį, jo pareigas, grėsmes ir prapuolusius pačius mažiausius girioje - pušų spygliukų šešėliukus:
Šešėliai prižiūri, kad žemė nedžiūtų, / Kad joks žolynėlis per sausrą nežūtų, / Ir jei savo darbo šešėliai nedirbtų, / Pavasarį sniegas per greitai ištirptų, / Nuo karščio vidurdienį vystų varpeliai... / Tai kas suskambėtų paklydusiai pelei? <...>
Šios knygos poemėlės nuo įprastų skiriasi ir su pasakėčiomis giminiuojasi tuo, kad kiekviena turi po eiliuotą moralą. Ne, ne - jokiu būdu ne įkyriai didaktinį, moralizuojantį ir graudenantį - tiesiog patariantį, dvelkiantį išmintimi, siūlantį kliautis juo kaip sentencija, panašiam siužetui susipynus ne pasakose, o gyvenime. Poemų knyga, nors ir itin subtiliai, nesibodi taip pat ir šviečiamąja misija.
„Dar ko, - pasakys ne vienas. - Sugalvojo mat - moralas“. Ne aš jį sugalvojau - tai senovės romėnų darbas. Moralas - lotyniškas žodis, kuris reiškia pamokymą. Žinau, kad galybė žmonių mėgsta pamokyti, o nė kiek ne mažesnė galybė nemėgsta to klausyti. Bet negaiškim laiko ir nenuklyskim: moralai būdavo rašomi pasakėčios ar kito kūrinio pabaigoje, tarsi paaiškinant svarbiausią dažnai užslaptintą kūrinio mintį, kuri ir buvo pamokanti“, - knygos pradžioje, skyrelyje „Apie moralus“, rašo poetė R.Skučaitė, o knygos redaktorė paskutiniajame puslapyje moralus įvardija moderniąja donelaitiškų ir kryloviškų tradicijų tąsa.
Atskiro pagyrimo verta knygos dailininkė, poetės dukružė Jūratė Račinskaitė, kiekvienai poemėlei nupiešusi po jas iliustruojantį, tačiau drauge ir savarankišką, išbaigtą meno kūrinį reiškiantį paveikslą, tiesiog plūstantį šiluma ir švelnumu. Nestebina, kad tokio kūrybinio tandemo atšildytos rožės ir ant ledo įstengia pražysti.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“