Rotušės požemiuose - naujos Kauno miesto muziejaus ekspozicijos

Čia kiekvienas galės susipažinti su puošniausiais ir daugiausiai simbolikos turinčiais miestietiško interjero elementais - kokliais, iš kurių statytos kauniečių patalpas šildžiusios krosnys bei židiniai. Muziejininkų teigimu, kokliai, puošti augaliniais, gyvūniniais, antropomorfiniais ir heraldiniais motyvais, yra saviti meno kūriniai. Tuo pačiu ir miestietiškos realybės - madų, buities - atspindžiai, taip pat - pagrindinis elementas viduramžių miesto reiškiniams suvokti, liudijantis tradicijas, ryšius bei įvairių kultūrų įtaką.

„Kaunas, įsikūręs Vidurio Lietuvoje, dviejų didžiausių šalies upių sankirtoje, jau nuo seno buvo apipintas įvairiais mitais ir kitomis mįslingomis istorijomis: Kauno pilyje miegantys kunigaikščio Vaidoto kariai, lemtingas Napoleono persikėlimas per Nemuną. Apsilankius miesto rotušės rūsiuose, bus galima ne tik pamatyti eksponuojamas muziejines vertybes, bet ir - jų radimvietes dideliame Kauno senamiesčio žemėlapyje", - teigė muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė.

Siekdami pristatyti lankytojui kauniečių, gyvenusių prieš kelis šimtmečius, kasdienybę ir išryškinti Kauno išskirtinumą, atsineštą iš Hanzos miestų sąjungos, ekspozicijos rengėjai kvies apžiūrėti buitinės keramikos artefaktus - įvairaus dydžio ąsočius, puodynaites, bokalus, keptuves, lėkštes ir net taupykles. Tiek suaugusį, tiek vaiką muziejus pradžiugins vienų seniausių taktinių stalo žaidimų, skirtų dviem žaidėjams, elementais - šaškių ir šachmatų vaikštukais. Neliks nuskriausti ir senąja Lietuvos virtuve besidomintys, - jų laukia autentiški receptai, kuriuos sužinoję lankytojai galės išbandyti savo gebėjimus bei išmonę namų virtuvėse.

Naujojoje rotušės rūsių ekspozicijoje atkurtas ir Tarpukario pašto tarnautojo kabinetas. Jam teko „išsikraustyti" iš buvusių patalpų, nes pernai bendrovė „Teo" pardavė XVI a. pabaigoje pastatytus pastatus Kauno Rotušės aikštėje ir uždarė juose nuo 1994-ųjų gyvavusį Ryšių istorijos muziejų. Dera priminti, kad čia nuo XIX a. III dešimtmečio veikė arklių pašto stotis, o devynioliktojo amžiaus pabaigoje buvo įkurdintas ką tik įsteigtas Kauno miesto muziejus. Deja, jam sugrįžti į savo istorinius namus nebuvo lemta. Tačiau Kauno miesto muziejus perėmė dalį pašto istorijai skirtos ekspozicijos, kad panaikinto Ryšių istorijos muziejaus eksponatai būtų toliau prieinami visuomenei.

Rotušėje bus eksponuojam unikalūs specialiai tarpukario Lietuvos pašto tarnyboms Panevėžio pašto dirbtuvėse pagaminti baldai su meistrų metalinėmis lentelėmis: spintos, stalai, kėdės, pašto skirstytojo krėslas, pašto laikrodis bei kita. Muziejaus lankytojams rotušėje bus pristatomos ir XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės pašto korespondencijos dėžės. Jie pamatys, kaip atrodė XX a. III dešimtmečio pašto tarnautojo uniforma, XVII a. pašto pasiuntinio apranga (ji rekonstruota), pašto siuntų krepšiai, jo tarnybų iškabos, pašto karietos ir vagono žibintai, pašto antspaudai, perlaidos, laiškai bei dar daug kitų unikalių eksponatų.

Rotušės rūsių, kur dar neseniai veikė Keramikos muziejus, skliautai neįsivaizduojami be meno dirbinių. Taigi, atskiroje erdvėje čia bus įsikūrę stiklo menininkų darbai. Parodos kuratorius Artūras Rimkevičius, subūręs aštuonių kūrėjų grupę, pristato parodą „4+4". Pasak kuratoriaus, parodos pavadinimas atskleidžia jos esmę, - siekiant parodyti stiklo meno įvairovę, idėjines kryptis, menininkų išskirtinumą technine ir plastine prasme, pasirinkti 4 dailininkai vyrai bei 4 menininkės moterys. Visi jie gyvena ir kuria Kaune, visi - labai skirtingi, tačiau jų darbuose „susišaukia" įvairios idėjos, išlaikomas plastinis vientisumas.