respublika.lt

Regimantas Adomaitis paliko gyvenimo sceną

(44)
2022 birželio 21 14:10:00
Danutė ŠEPETYTĖ

Pirmadienį, birželio 20 dieną, kultūros bendruomenę sukrėtė žinia: Vilniuje mirė aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Regimantas Adomaitis. Jam ėjo 86 metai.

×
nuotr. 8 nuotr.
Regimantas Adomaitis paliko gyvenimo sceną. Redakcijos archyvo, Eltos nuotr.

 

Galvojai, kol pats esi gyvas, gyvens ir jis, praėjusio teatro ir kino aukso amžiaus liudininkas, gyvas siūlas, rišęs su anapusybėn jau pasitraukusiais nepamirštamais aktoriais, režisieriais, operatoriais, dailininkais, menantis jų rankų šilumą ir akių spindesį. O štai dabar, kai užgeso didžio aktoriaus akys, sėdi suglumęs prieš stipresnį užu tave faktą ir galvoji, kad parašyti palydimąjį į Amžinuosius sodus sakinį kitą, - ne tavo jėgoms. Nes jis turėtų byloti pirmiausia apie R.Adomaitį, kaip vieną paskutiniųjų inteligentų, dvasios aristokratą, titanišką kino ir teatro asmenybę, kurio paveiksle yra atsispindėję ir ištirpę praėjusios epochos bruožai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie jį, reikėtų aprėpti ir kūrybines artisto aukštumas, talento išsiskleidimą, grįžti ir į Just.Marcinkevičiaus „Mindaugą", kur jis vaidino pagrindinį vaidmenį, ir į teatro sales, kur buvo skanduojamas šūkis „Lietuva", į Atgimimo, Sąjūdžio laikus, kai jis buvo išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, į atkurtos Nepriklausomybės dienas ir išgirsti vos juntamą nusivylimą jo balse, ir, be viso to, dar ir paverkti, nes R.Adomaitis ir jo sukurtieji vaidmenys buvo neatsiejama tavo kartos gyvenimo dalis. Kad ji tebėra, suprasi paskui.

Jo gyvenimą kine ir teatre neabejotinai reikėtų laikyti laimėjimu, nors Nacionalinės premijos sulaukė tik būdamas 77-erių. Žinoma, ši premija nėra garantuotas talento prabos ženklas, tačiau aktoriui, sovietmečiu suvaidinusiam ir Mindaugą, ir Mažvydą, ir Skirgailą, jos laukti teko per ilgai. Matyt, kliuvo R.Adomaičio nenuolankumas, tiesos sakymas į akis ir neprisitaikymas prie konjunktūros. Matyt, todėl sovietmečiu partsekretoriai jo ir neagitavo į partiją (nors jis ir nebūtų stojęs). Nepriklausomybės metais tautos pamėgtas aktorius sulaukdavo įvairių partijų kvietimo papildyti jų gretas, tačiau jis laikėsi nuomonės, kad aktoriai ir apskritai visi menininkai, norėdami išvengti pagundos tarnauti, turėtų būti nepriklausomi nuo kokių nors ideologijų. Dėl dalyvavimo Sąjūdyje artistas turėjo atskirą nuomonę.

„Į Sąjūdį buvau išrinktas už akių ir labai džiaugiaus, nors mano principinė nuostata - nesivelt į jokią politiką, - prieš keletą metų aiškino R.Adomaitis. - Sąjūdis mums buvo kelias į Nepriklausomybę, o kai prasidėjo rinkimai į Seimą, pasakiau - išbraukit mane iš sąrašų, aš neturiu politinių ambicijų, nenoriu jokioj valdžioj būt, noriu likt laisvas, tai mane išbraukė; visi sąjūdiečiai ten liko. Manau, teisingai pasielgiau.

Redakcijos archuvo nuotr.

Teisybės ieškojimas man buvo natūralus. Ir gilindamasis į vaidmenį aš visada ieškodavau tiesos grūdo personažo pasaulėjautoje; kartais pavykdavo, kartais ne. Nors buvau Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, nors paskui dalyvavau demokratiniame judėjime, tačiau po jo lyderio Kęstučio Čilinsko mirties niekur nedalyvauju, nes nematau prasmės.

Nestot į partijas ir nesišliet prie jų, manau, teisinga pozicija: jeigu tu su kokia grupe susidedi, privalai būti jos ruporu, o aš matau daug negerovių, kylančių iš daugpartystės.

Pirmiausia, susiskaldymą. Kol reikėjo vienybės kovoje dėl Nepriklausomybės, buvom labai vieningi, o kai iškovojom Nepriklausomybę, išsilakstėm po partijas, kiemelius, namelius, darželius, ir vienybė baigėsi. Išlindo grobuoniškas instinktas, noras kuo daugiau už kitą prisigrobt. Vienybė baigėsi labai greitai. Deja, deja.

Gal aš per daug pesimistiškai žiūriu į aplinką, bet matau, kaip išbujojo mūsų valstybėje biurokratija. Košmariškai. Siaubingai. Mūsų vis mažėja, darbingų rankų vis mažėja, ir tos pačios, kurios liko, sulindo į visokiausias kontorėles, kurios tik dauginasi ir galo tam nėra."

Kas dar ateina į galvą, atsisveikinant su šiuo kilniu žmogumi? Jis mėgo bendrauti su jaunimu, net finansiškai vieną kitą studentą yra parėmęs iš gautų Nacionalinės premijos pinigų; dar atsimenu pilną jo butą prigužėjusių periferijos moksleivių, ir jo šeimininkišką dosnumą, ir kalbėjimą kaip su lygiais... Be to, ir šiandieninės tikrovės Lietuvoje atžvilgiu jis nebuvo vien juoda matantis nihilistas. Sovietmečiu gyvenęs, anot jo, melo karalystėje, džiaugėsi galimybe atvirai reikšti mintis, tačiau, mes, sakė, šita galimybe per menkai naudojamės. Galbūt mumyse dar tūno baudžiauninkų palikuonys, svarstė, jei mes sėdime prie televizorių ir neiname protestuoti į gatves. „Nors formaliai ir esame laisvi, - kalbėjo jis, - bet vis tiek mumyse dar lindi baudžiava, jei išpampusi kaip erkė biurokratija aprėkia ir stumdo mus, kaip mažus vaikus"...

Gal dėl to, kad buvo studijavęs fiziką, R.Adomaitis apie mirtį kalbėjo be šiai temai būdingos mistikos ar paslaptingumo. Ir dabar rašydama šias eilutes, regis, girdžiu jį ramiu balsu guodžiant: „Kad ir kaip norėtume, kad artimieji neiškeliautų, kad draugai neiškeliautų, visi esame mirtingi ir mirties faktorius su metais vis dažniau ir dažniau tavo gyvenime pasirodo. Ir su juo pradedi susigyvent. Ir kai miršta artimas, tu nerauni plaukų nuo galvos ir garsiai neaimanuoji. Kažkada ieškodamas gyvenimo prasmės buvau priėjęs prie išvados, kad mirtis yra mūsų gyvenimo prasmė, ir nieko čia siaubinga nėra. Paskui perskaičiau rusų gydytojo, filosofo I.Mečnikovo mintį „Každyj čelovek strastno stremitsia k smerti kak k svojej zavetnoj celi" (kiekvienas aistringai siekia mirties, kaip išsvajoto savo tikslo - liet. k.) Tiek žmogaus gyvenimas, tiek visi procesai gamtoje vyksta to vektoriaus kryptimi į nykimą, dūlėjimą, susinaikinimą..."

Ir, regis, vėl aktoriaus klausiu: ar žmogaus gyvenimo finišas vis dėlto nereiškia pralaimėjimo?

„Kol tu gyvas, vertink kaip nori, neik į mirtį, bet man toks klausimas, ar tai pergalė, ar pralaimėjimas, apskritai nekyla. Tai proceso gamtoje ir kosmose kryptis, tai gyvybės ciklas, kuriam pavaldūs visi gyvi organizmai ir kosmoso dariniai", - aiškino R.Adomaitis.

Nežinau, ar aktorius R.Adomaitis mirtį laikė durimis sutikti iš gyvenimo išėjusiems brangiems žmonėms. Tik man norisi tikėti, kad galbūt ten, Amžinuosiuose soduose, jo vaikystės Mūša tebeplukdo savo vandenis, kad jame, priešingai nei anuomet, knibždėte knibžda upėtakių ir jis, kaip kadaise su aistringu žveju jų apsčiai prisigaudę, užsikurs laužą... O mes iš apačios žiūrėsime ir stebėsimės: kokia naktis... kokios žvaigždės...

Legendinis Regimantas Adomaitis

Regimantas Adomaitis gimė 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose. 1959 m. baigė Vilniaus universitetą (fiziką), 1962 m. - Lietuvos konservatoriją (aktorinį meną). Iki 1963 m. Kapsuko, 1963-1967 m. Kauno, 1967-2002 m. - Lietuvos akademinio dramos teatro (nuo 1998 m. - Lietuvos nacionalinis dramos teatras), nuo 2002 m. - įvairių teatrų aktorius. 1988 m. - Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1989-1990 m. - SSRS liaudies deputatas.

Išskirtiniai vaidmenys teatre: Mindaugas Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas" (1969), Jokūbas Sobieskis Balio Sruogos dramoje „Kazimieras Sapiega" (1979), Liudvikas XIV Michailo Bulgakovo dramoje „Moljeras" (1984), Skirgaila to paties pavadinimo Vinco Krėvės dramoje (1987), Seras Ronaldo Harvudo dramoje „Aprengėjas" (1996), Kazarinas Michailo Lermontovo „Maskarade" (1997), Stočkus Mariaus Katiliškio „Paskendusioje vasaroje" (2001), Žynys Sofoklio „Oidipe karaliuje" (2002) ir kt.

Lietuvos ir užsienio kino filmuose R.Adomaitis yra sukūręs per 70 personažų - nuo dramatiško likimo Donato Vytauto Žalakevičiaus juostoje „Niekas nenorėjo mirti" iki didelių ir mažų vaidmenų Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos kino studijų filmuose, kur aktorius filmavosi ir pastaraisiais metais. Žymesni: „Tas saldus žodis - laisvė" (1972), „Kentaurai" (1979), - visų režisierius V.Žalakevičius; „Jausmai" (1968), - rež. A.Dausa, A.Grikevičius); „Karalius Lyras" (1971), - režisierius G.Kozincevas; „Velnio nuotaka" (1974), „Turtuolis, vargšas" (1984), - abiejų rež. A.Žebriūnas ir t. t.

„Suaugusių žmonių žaidimai“. Forumo „Scanorama“-Eltos nuotr.
„Suaugusių žmonių žaidimai“. Forumo „Scanorama“-Eltos nuotr.
"Vyrų vasara". Asmeninio archyvo nuotr.

Šalia gausybės R.Adomaičio biografiją puošiančių apdovanojimų - Gedimino III laipsnio ordinas (1997), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2014).

Regimantui Adomaičiui įteiktas apdovanojimas - garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk" (2012 m.) Eltos nuotr. .

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (44)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuva turės Kaliningrado tranzito ribojimo pasekmių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s