6 nuotr.Minint dainų šventės tradicijos Lietuvoje 90-metį, trečiadienį Vilniaus rotušėje pristatyta knyga "Lietuvių dainų švenčių tradicija", kurioje apžvelgiama ilga ir turtinga šios šventės istorija.
Dokumentiniame leidinyje surinkta pirmą kartą vienoje vietoje publikuojama archyvinė medžiaga, anglų ir lietuvių kalbomis aprašyti svarbiausių dainų švenčių įvykiai, iliustruoti daugiau kaip pusantro tūkstančio nuotraukų.
Leidinio sudarytojas ir kūrybinės grupės vadovas yra choro dirigentas, pedagogas, ilgametis dainų švenčių organizatorius Juozas Mikutavičius. Anot jo, rengiant knyga, pagrindinis tikslas buvo parodyti kaip galima daugiau žmonių, nes ši šventė yra bendras tūkstančių žmonių darbas.
"Pagrindinis dainų šventės variklis yra begalinė meilė savo tėvynei, nes žmogus čia nekalba apie save, jis kalba apie dainą, toliau eina patriotizmas, nuoširdus žmonių darbas, talentas - tai yra viskas, ko reikia mūsų ateities dainų šventėms ir aš tikiu, kad mums visiems užteks jėgų dainų šventes išsaugoti", - sakė J. Mikutavičius.
Pasak jo, dainų šventės istorija atspindi trijų epochų išgyvenimus - prie jų yra prisidėję tarpukario Lietuvos kūrėjai, tremtiniai ar išeiviai.
Leidinio pasirodymą sveikino ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jo teigimu, dainų šventę švenčia visa tauta.
"Pačiam teko dalyvauti gal dviejose dainų šventėse, dalyviui tai pirmiausiai yra bendrystės, pasididžiavimo jausmas, pasididžiavimo savo kolektyvu ir tauta, tai vienybės ir jėgos pajautimas. To šia švente ir siekiama", - kalbėjo ministras.
Anot jo, dainų švenčių tradicija okupacijos metais palaikė tautos tikėjimą ir dvasią bei atvedė į Kovo 11-ąją. Šiandien ji padeda išsaugoti jaunimo pilietiškumą, pasididžiavimą savo tauta, istorija ir tradicijomis.
Pirmoji 1842 metais dainų šventę surengė Šveicarija. Lietuvoje tai įvyko daugiau kaip 80 metų vėliau - 1924-aisiais. Dirigento, pedagogo, knygos apibendrinamojo straipsnio autoriaus Regimanto Gudelio teigimu, dainų šventės visų pirma yra liuteroniško pasaulio produktas. Martinas Liuteris žmonėms norėjo suteikti bendruomeniškumo, susitaikymo, susiklausymo jausmą, todėl buvo skatinamas chorinis dainavimas. Estijoje ir Latvijoje pirmose dainų šventėse taip pat dainuota beveik vien vokiškai, nacionalinės kalbos į repertuarą atėjo kiek vėliau. Šiuo metu, anot jo, esame vieninteliai katalikai, išsaugoję dainų švenčių tradiciją.
Šiemetinės, 19-osios dainų šventės organizatoriaus, Liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos manymu, dainų šventė yra geriausia terpė, kurioje galima atrasti šiuolaikinės Lietuvos ideologiją, todėl ateityje bus siekiama į ją įtraukti kuo didesnę tautos dalį.
Knygos "Lietuvių dainų švenčių tradicija" sutiktuvėse dalyvavo dainininkė Veronika Povilionienė bei mergaičių ir merginų choras "Liepaitės".
