Šiemet premijos laureato ženklą ir diplomą iš šalies vadovo rankų priėmė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja įvertinta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.

„Prasminga, kad ši premija pavadinta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vardu. Jis - vienas iš etnologijos pradininkų Lietuvoje, ypač gerai suvokęs, kokią didžiulę reikšmę tautos savivertei turi žinios apie savo šaknis", - sakė prezidentas, premijos laureatę pavadinęs J. Basanavičiaus idėjos sekėja ir padėkojęs už tai, kad tautos patriarcho uždegtą fakelą ji neša toliau, nušviesdama kelią Lietuvos kultūrai, mokslui ir valstybei.

G. Nausėda pasidžiaugė, kad mes savo šaknimis esame tvirtai įaugę į savo žemę ir kad per daugelį kartų jomis gauname peno tautinei savasčiai.

„Etninė kultūra toli gražu nėra praeities suvenyras, kuriam vieta tik muziejuose ar tautosakos knygose. Ji gyva - ne tik pulsuojanti kiekvieno iš mūsų gyslomis, bet ir gyvybinga, dinamiška - besikeičianti, prisitaikanti prie laikmečio aktualijų. Įsileidžianti jos esmę atitinkančias naujoves ir atmetanti tai, kas nelimpa prie per daugelį amžių susilydžiusio branduolio", - savo kalboje teigė valstybės vadovas.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.