Gegužės 5-ąją Prancūzija minės imperatoriaus Napoleono Bonaparto (Napoleon Bonaparte, 1769-1821) dviejų šimtų metų mirties metines.
3 nuotr.
Oficialus pasirengimas minėjimui sukelia Prancūzijos visuomenėje aštrias diskusijas tarp tų, kurie mano, kad jis yra tamsioji šalies istorijos dalis, ir tų, kurie jį garbina.
Napoleono fondo direktorius, prancūzų rašytojas ir istorikas Tjeri Lencas (Thierry Lentz), parašęs knygą „Pour Napoleon" apie garsųjį karvedį, pasidžiaugė restauruotu Napoleono Bonaparto sarkofagu. Įvairiems renginiams ruošiamasi visoje Prancūzijoje. Štai Dižono vidurinės mokyklos dėstytojas Tibo Giakomeli (Thibaud Giacomelli), sutikęs vaidinti Napoleoną Kino akademijos studentų režisuotame filme apie imperatorių, sakė, jog didžiuojasi galėdamas vilkėti atkurtą Napoleono uniformą, kurią pagamino žymūs prancūzų kostiumų dailininkai.
Garsusis Prancūzijos karvedys Napoleonas Bonapartas,1815 m. birželio 18 d. patyręs pralaimėjimą mūšyje prie Vaterlo, suvokė, kad ši karinė nesėkmė ne tik padarys galą jo mėginimams restauruoti imperiją, bet ir užbaigs jo politinę karjerą. Taip ir atsitiko - anglai jį išsiuntė kuo toliau nuo Europos, į Šv.Elenos salą, esančią Atlanto vandenyne, kad kartą ir visiems laikams izoliuotų jį nuo ištikimų bendražygių. Čia imperatorius ir mirė 1821 m. gegužės 5 dieną, sulaukęs vos 51 metų.
Iš pradžių Napoleonas buvo palaidotas Šv.Elenos saloje, tačiau 1840 m. jo palaikai ekshumuoti ir fregata išplukdyti į Prancūziją. Karvedys perlaidotas akmeniniame sarkofage, esančiame po Invalidų rūmų („Dome des Invalides") Šv.Liudviko bažnyčios kupolu Paryžiuje. Jo kapas, apsuptas lauro lapų vainiko atvaizdu, pritraukia daugybę smalsių lankytojų. Napoleono sarkofagą supančios skulptūros primena didžias imperatoriaus pergales.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
