respublika.lt

Post scriptum vienai valstybės nešlovės istorijainuotraukos (10)

2020 gegužės mėn. 10 d. 16:30:23
Danutė ŠEPETYTĖ

Gražiausia, ką galėtų mums duoti „koronos“ virusas - kad galų gale materializuotųsi Antano Gudaičio galerijos idėja. Ne gyvūnėlių prieglauda, kurią prieš pandemiją buvo beketinanti statyti Vilniaus savivaldybė. Kad rastųsi pasišventėlis, kuris kaip kadaise vargonininkas Leopoldas Digrys, išsirūpinęs Lietuvai bent kelis vargonus, eitų nuo vienų prie kitų įtakingų durų, kad būtų išsaugotas ainiams neišbarstytas dailininko palikimas, testamentu patikėtas Lietuvai.

×
nuotr. 2 nuotr.
Dailininko Antano Gudaičio palikimo klausimas yra savotiškas kultūros brandumo testas. Eltos archyvo nuotr.

 

Po kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko bei Dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno atsakymų į „Respublikos“ klausimus lyg ir tapo visiškai aišku, kad nei Kultūros ministerija, nei Dailės muziejus šiuo atžvilgiu nepuoselėja jokių planų ir nė viena iš šių dviejų pusių iniciatyvos dėl galerijos, kurioje pagal testamento sąlygą turėtų būti eksponuojami milijoninės vertės dailininko paveikslai, imtis neketina. Suprask, kiek yra fonduose paveikslų, tiek užteks, be to, galbūt, kaip kadaise buvo išsitaręs buvęs muziejaus direktorius Romualdas Budrys, kiekvienam dailininkui galerijos nepastatysi. Čia galima būtų ir padėti tašką. Bet pridurti trigrašį knieti dar ir dėl tos keistos aplinkybės, kad esamasis laikas nesuprantamai nepalankus menininkui, apie kurį, menotyrininkės Jolitos Mulevičiūtės nuomone, maža pasakyti, kad yra vienas iškiliausių, - net kelios dailininkų kartos jame regėjo simbolinę figūrą, įkūnijusią esmines XX amžiaus sampratas: laisvę, modernumą, tautiškumą.

Ir prieš knygų mugę išleista solidi knyga „Antanas Gudaitis.Tekstai ir vaizdai“ nebuvo pristatyta knygų mugėje tūkstantinei auditorijai, ir ją išleido, kaip galėjai tikėtis, ne Kultūros ministerija, ne Dailininkų sajunga, Dailės muziejus ar Dailės akademija, o Lietuvos nacionalinis muziejus, ėmęsis šio reikšmingo dailės ir kultūros istorijai darbo dar vadovaujant Birutei Kulnytei. Knygos leidimą parėmė ne Kultūros taryba, o Vasario 16-osios fondas, kitaip sakant, „MG Baltic“ koncernas. Gal verslininkui aiškiau, kas yra Lietuvai modernistinės tapybos pradininkas, grupės „Ars“ iniciatorius, išugdęs ištisas kartas talentingų menininkų Vilniaus dailės akademijoje?..

Dailininkas Bronius Leonavičius, buvęs ilgametis Dailininkų sąjungos pirmininkas, dėjęs daug pastangų dėl A.Gudaičio palikimo įkurdinimo, taip pat sako nesuprantantis, kodėl taip yra: kodėl dailininkai, kurie prieš karą ar po jo emigravo iš Lietuvos, nusipelno muziejų, namų, o A.Gudaitis, kuris, anot jo, buvo ryškiausias tarp Tėvynėje likusių dailės autoritetų, padėjęs pagrindus pokarinei dailės mokyklai, yra vis aplenkiamas.

Išeivijos dailės atžvilgiu Nepriklausomybės metais padaryta nemažai: 1993 metais Druskininkuose buvo pastatyta galerija, skirta dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno dovanotiems kūriniams eksponuoti, tais pat metais pastatai Vilniaus Rotušės aikštėje buvo perduoti būsimam dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio muziejui, 1995 metais valstybė Vilniuje pastatė butą-studiją dailininkui Kazimierui Leonardui Žoromskiui; tai irgi buvo jo dovanoto palikimo sąlyga (tiesa, jam papildomai pažadėta galerija taip ir nebuvo pradėta statyti). Lietuvių fondo dovanoti dailininko Prano Domšaičio kūriniai rado nuolatinę ekspozicijos vietą Klaipėdos paveikslų galerijoje, kuri nuo 2004 metų vadinama jo vardu. Buvo atsakyta ir į skulptoriaus Antano Mončio dovanojimo gestą - Palangoje veikia jo namas-muziejus. Na, o 2013 metais buvusio Revoliucijos muziejaus rūmuose, kur buvo laikomi Dailės muziejaus fondų rinkiniai, įrengtas dailininko Vytauto Kasiulio muziejus (našlė dovanojo darbus su sąlyga, kad jie bus eksponuojami nuolat veikiančiame nacionalinio statuso muziejuje).

Dailėtyrininkas Viktoras Liutkus, nagrinėdamas dailininko A.Gudaičio kūrybą, yra išskyręs tiek jai, tiek pačiai dailininko asmenybei būdingą konfliktą, galbūt inspiruotą savybės, kuri daro žmogų dvasios aristokratu, tačiau gerokai apkartina jo paties gyvenimą. Galbūt SĄŽINĖS jausmas, genetiškai perimtas jo palikuonių, ir šiandien tebėra kliuvinys, bandant rasti bent kokią išeitį vykdant dailininko testamentą.

2011-2020 metų Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta ir A.Gudaičio galerija, tačiau ji ir liko gražiu pasižadėjimu. Šiandien dailininko studijai Kaštonų gatvėje yra suteiktas nacionalinės reikšmės memorialinės vietos statusas, tačiau ar būsimajame strateginiame miesto plane, kuris vis dar braižomas, minimas A.Gudaičio vardas, bent jau kaip suremontuotos ir turistams prieinamos jo studijos kontekste, nepavyko išsiaiškinti (karantinas ir atsakymams į klausimus - karantinas).

Gal sutapimas, tačiau daugiausia rūpesčio dailininkų palikimu buvo rodoma Nepriklausomybės atgavimo pradžioje, valstybei stojantis ant kojų. Kai dar nebuvo nugesinti Sąjūdžio idealai, kai vienas po kito vyko kultūros kongresai, kurių archyvuose ir šiandien galėtum rasti daugiau įžvalgų bei išminties, nei naujai iškeptuose strateginiuose planuose, kurie iš anksto pasmerkti likti neskaityti. Lietuva augo, stiprėjo, tačiau A.Gudaičio paveikslams patalpų neatsirado. Valdžia tolo nuo žmonių, nyko jos aukojimosi dėl visuomenės pavyzdžiai, didėjo jos nebaudžiamumas, pastebimai krito garbės, sąžinės, padorumo ir atsakomybės, vadinasi, moralės ir kultūros reitingai. Šiandien valdžios sluoksniuose akivaizdus noras išbūti nepersistengiant, orientuojantis į tai, kas patogu, kas greitai padaroma, kas vienadieniška, kas laikina. Dailininkas A.Gudaitis yra nelaikiškas. Ir, matyt, čia yra visa esmė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ES: pirmadienį įvedė sankcijų trims įmonėms – Turkijos, Kazachstano ir Jordanijos – už Jungtinių Tautų (JT) Libijos ginklų embargo pažeidimus.
  • KRITO: Europos šalių akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito, investuotojams baiminantis antrosios koronaviruso pandemijos bangos ir griežtėjančių apribojimų daugelyje šalių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jus gąsdina augantys koronaviruso skaičiai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 11 C

+9 +12 C

 

+11 +13 C

 +18 +21 C

+20 +23 C

 

+21 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1833 PLN - 4.4602
RUB - 89.1439 CHF - 1.0776
GBP - 0.9132 NOK - 10.7538

Nuorodos