respublika.lt

Poetei R.Skučaitei - 85-eri (0)

2016 lapkričio 11 11:05:16
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Smagu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę, išties talentingą, ir vaikų, ir suaugusiųjų pamiltą poetę Ramutę Skučaitę sveikinti su solidžiu aštuoniasdešimt penktuoju gimtadieniu. Smagu justi, kad šios poetės gimtadieniai po truputį tampa visuotine švente - paskiros Lietuvos mokyklos (pvz., Šilėnų mokykla Šiaulių rajone) šia proga surengė šventines popietes, kur moksleiviai deklamavo poetės eilėraščius, kalbėjosi apie jos kūrybinį kelią, piešė gėles, skirtas jos gimtadieniui... O visų smagiausia, kad garbingos sukakties sulaukusi poetė nė neketina senti, - priešingai, ji švenčia savąjį žydėjimą, savąjį kūrybinį pakilimą, antai ir šį gimtadienį sostinės Rašytojų klube pasitikusi dviem naujomis poezijos knygomis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Ramutė Skučaitė. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Taigi praėjusį penktadienį (lapkričio 4 d.) žmonės, neabejingi R.Skučaitės talentui, tiesiog sklidinai užpildė Vilniaus rašytojų klubo salę, kur drauge su iškiliais lietuvių literatūros profesoriais Viktorija Daujotyte ir Kęstučiu Urba, leidėjais Valentinu Sventicku ir Romualdu Norkumi, knygas iliustravusia dailininke R.Skučaitės dukra Jūrate Račinskaite, poetės eiles puikiai skaičiusiu aktoriumi Gintaru Mikalausku ir violončelininku Lioniumi Treikausku pasitiko visiškai naujų vaikams skirtų R.Skučaitės eilėraščių knygelę „Tai priimkit, kas priklauso“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir keturių puikių, į lietuvių kalbą lig šiolei nedaug teverstų rusų poetų Marinos Cvetajevos, Anos Achmatovos, Boriso Pasternako ir Osipo Mandelštamo poezijos vertimų knygą „Mes - ketvertas“ („Santaros“ leidykla).

Iškilmingą renginį vedęs patyręs kalbėtojas V.Sventickas publikai nuosekliai pristatė poetės biografiją, prasidėjusią 1931 metais Palangos kurorte, o poetei sulaukus aštuoniolikos persikėlusią į „kitą kurortą“ - Zimą, tremties vietą Irkutsko srityje, Sibire.

Į Lietuvą poetei buvo leista grįžti 1956-aisiais, o dar po devynerių metų, 1965-aisiais, išėjo pirmoji R.Skučaitės poezijos knyga „Žydintis speigas“. Nuo to laiko poetė sukūrė keliolika lyrikos rinkinių, kelias dešimtis knygų vaikams, nemaža operų libretų vertimų, pjesių, poezijos vertimų...

„Pastarąjį dešimtmetį R.Skučaitė atrado naują savitą kūrybos kelią - knygose susiejo eilėraščius ir asmenišką prozą. Užkopusi ant aukšto metų kalno ji atsinaujino, atsiskleidė ir išsiskleidė. Žvelgiant į mūsų literatūros istoriją tokių pavyzdžių, kad poetas kūrybinių aukštumų pasiektų sulaukęs solidaus amžiaus, būta ne taip jau daug - V. Mykolaitis-Putinas, Albinas Žukauskas... R.Skučaitės kūryba skleidžia gėrį, grožį, humanizmą, perteikia gyvenimo tėkmės pojūtį“, - sakė V.Sventickas, poetę scenoje korektiškai, bet gana išsamiai pakamantinėjęs tiek apie kūrybą, tiek apie gyvenimą nūdienos pasaulyje, kuriame poezijai vis mažiau ir mažiau paliekama vietos.

Itin svarų žodį tarė daugel metų poetės kūrybinį kelią stebinti, ko gero, žymiausia nūdienos lietuvių literatūros specialistė profesorė V.Daujotytė. Ji apibūdino R.Skučaitės poeziją kaip turinčią galios jungti priešingybes, sutaikyti jas, gydyti tiek paskirų žmonių sielas, tiek ir tautos sąmonėje istorijos paliktas žaizdas:

„Gražus yra šis vėlyvo rudens vakaras - jis liudija mums labai paprastą tiesą: gyvenimas gali būti netrumpas, gražiai skaudus, skaudžiai gražus, kūrybingas ir prasmingas. Ir kad galima labai paprastai pasakyti: „Nežinau, kaip rašau, nežinau, ar išties atsinaujinu, ar kylu, ar tik kartojuosi, tačiau gerai žinau, kad rašau tai, ką diktuoja mano siela.“

Ko šį vakarą mums reikia? Tikrai ne paskaitos apie poetę, per savąjį gyvenimą parašiusią ir išleidusią daugiau nei šimtą knygų. Kiekvienoje tų knygų yra kūrybingo žmogaus sielos istorijos dalis. Lengva yra padalinti poetės kūrybą į kūrinius, skirtus dideliems, ir kūrybą mažiesiems, bet visi juk gerai žinome, kad tokie dalykai niekada nepasidalija be liekanos. Todėl mums svarbu, o šį vakarą gal ir svarbiausia - suvokti, kaip įvyksta, kaip brėžiama ta kūrybos linija, kaip ji vingiuoja tarp gyvenimo ir žodžio, gyvenimo ir poezijos, gyvenimo ir patirties ir kokiu būdu ta linija įsirėžia į mūsų gyvenimus, patirtis, į mūsų tautos istoriją. Jauste jaučiu, o ir žinau, kad tarp salėje sėdinčiųjų yra panašios patirties žmonių, atėjusių parodyti savąjį solidarumą... Todėl pamaniau, kad šiandien - tinkama proga ir R.Skučaitę, ir V.Sventicką pasveikinti su šešiasdešimtmečiu. Juk lygiai šešiasdešimt metų praėjo nuo to vėlyvo, gilaus rudens, kaip kažkur pasakyta pačios Ramutės, kai šie abu žmonės iš skirtingų tremties vietų sugrįžo į Lietuvą.

Tad sakau „labai ačiū“, kad grįžote. Matote, kokie esate mums reikalingi, kaip gražiai sėdite scenoje, ir jau nebe pirmą kartą drauge... Taip, R.Skučaitė, be abejonės, labai svarbi tiems sugrįžusiesiems, sunkiai ir skaudžiai įsikūrusiems savajame krašte iš naujo, įsigyvenusiems, suleidusiems šaknis į kalbą, kurios visa giluma, visa siela jie taip ilgai negirdėjo, o susigrąžino taip, lyg nebūtų praleidę be jos nė vienos dienos, nė akimirkos... Negalime nepastebėti, kad R.Skučaitė yra viena geriausiai lietuvių kalbą mokančių bei mažiausiai redaguotinų poetų...

Mintis, kuri man atrodo labai svarbi, - kad pačioje jaunystėje, pačiame žmogaus sužydėjime ir atsivėrime Ramutė buvo atplėšta nuo savojo krašto ir jo kultūros su dideliu jau sukauptu vidiniu turiniu. Ir drįsčiau pagalvoti, kad tas jau atsivėręs sielos kūrybingumas, vidinis eilėraščių turinys, užpildęs sielą ir vis labiau ją užpildantis yra galia, padedanti žmogui išgyventi. Kūrybingas žmogus yra daug didesnių galių žmogus, kuriam kūrybingumo yra pašykštėta. Manau, kad iš kūrybingos prigimties yra kilusi ir labai aiškiai jaučiama R.Skučaitės valia: valia gyventi, valia gyvenimą ištverti, valia paversti kūryba net tai, kas yra itin skaudu, kas kitaip yra sunkiai įveikiama.

Ieškojau žodžio, kuriuo galėčiau pavadinti tą ypatingą vyksmą, jaučiamą R.Skučaitės kūryboje, tą savitą patirties atidėjimą ir sugrįžimą prie jos visai kitu laipsniu - tarsi būtų įvykusi ypatinga vidinės dvasinės patirties akumuliacija, leidžianti poetei skleistis iš vis gilesnių klodų. Ir būtent ta dvasinės patirties akumuliacija mėginčiau aiškinti pastarojo dešimtmečio poetės kūrybinį šuolį aukštyn, kai patirtys, kurios ilgą laiką negalėjo būti atskleistos, ūmai atsivėrė kaip ypatingas maitinantis šaltinis, tačiau atsivėrė ne kaip faktų rikiuotė, o kaip žmogų auginusi bei brandinusi galia, apie kurią štai dabar, klausiama V.Sventicko, poetė pasakė: „Nėra patirties, kuri būtų vienpusė.“ Juk net pati skaudžiausia, pati tamsiausia patirtis kūrybingoje sieloje atveria erdves, iš kurių sklinda šviesa.

Taigi, šiuo dvasinės patirties akumuliacijos požiūriu R.Skučaitė mūsų kultūrai bei pasaulio suvokimui yra suteikusi visiškai naują aspektą, kurio kitaip ir negalėtume patirti.

Visuomet su itin didele meile ir pagarba mąstau apie anos Lietuvos - Lietuvos iki 1940 metų - mokytojus. Ne kartą esu išsakiusi mintį, jog labiausiai vykęs anos Lietuvos projektas buvo pradžios mokyklos projektas, ilgainiui išaugęs iki gimnazijų, aukštojo mokslo institucijų... Paradoksalu, bet skaitydama ano meto veikalus beveik neužtinku žodžio „reforma“ - reformų švietimo sistemoje anuomet beveik nebuvo, tik labai aiškūs ir sutelkti rūpesčiai, tik mokytojų kursai ir darbai, tik vis statomos naujos mokyklos - ir jokių reformų.

Man atrodo svarbu čia paminėti, kad R.Skučaitė kaip tik ir yra anos Lietuvos mokytojų dukra, gavusi būtent tuos sielos turinio pamatus, iš kurių žmogus gali sunkiai, skaudžiai, bet ir gražiai laikytis.

Iš jų poetė ir laikėsi, kaip tik jų dėka poetės sieloje galėjo susitikti labai skirtingos, labai skirtingų žmonių patirtys - radikaliai priešingos, konfrontuojančios tarpusavyje... Kaip tik dėl to R.Skučaitės poezija turi itin retą priešingybių sutaikymo galią - sutaikančio žvilgsnio, sutaikančios sielos, sutaikančio laiko melodiją - sielos muzikalumą, kuris, mano manymu, ir yra kūrybos versmė, giliausia kūrybos programa ir didžiausia kūrybos aukštuma - sutaikanti, šviesinanti, apšviečianti gyvenimą, įveikianti didaktiką, įveikianti moralizavimą, viskam surandanti savo vietą.

Kokio stebuklo pageidaučiau? Stebuklo, kurio galimybė bei nuojauta yra įrašyta šiandien mūsų rankose laikomoje knygoje, skirtoje vaikams ir ne vaikams, kūrinėlyje, pavadinimu „Tikrai“. Ten pasakojama apie berniuką su didele juoda kuprine 2016 metų rugsėjo 20 dieną poetės sutiktą greitajame sostinės autobuse „3G“. Berniuką, pakilusį užleisti poetei vietos, nors autobuse ir tuščių vietų buvo. Tikriausiai tam berniukui nė į galvą neatėjo, kam vietą autobuse jis užleido.

Taigi mano trokštamas stebuklas - itin paprastas. Tegu tam berniukui į rankas patenka ši knyga, tegu jis perskaito tą kūrinėlį ir jame atpažįsta save. O atpažinęs tegu supranta: „Man teko laimė susitikti poetę Ramutę Skučaitę.“

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAI: vakarinėje Kabulo dalyje prie vienos mokyklos nugriaudėjo trys sprogimai, šeštadienį pranešė Afganistano vidaus reikalų ministerija, nepateikdama detalių.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
  • AR NEBAISU: ketvirtadienį Vilniuje, atliekų surinkimo bei rūšiavimo teritorijoje, rasta galimai žmogaus kaukolė - policijos departamento pranešime sakoma, kad ji aptikta apie 15 val. Liepkalnio gatvėje.
  • PAVOJINGA ZONA: Filipinams priklausančią Mindanao salą sudrebino 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, ketvirtadienį pranešė šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas.
  • RADINYS: trečiadienį atliekant remonto darbus Bulgarijos sostinėje, Caro Boriso III gatvėje, buvo rasta XX amžiaus vidurio aviacinė bomba - radinio vieta atitverta, sprogmens neutralizuoti atvyko išminuotojai.
  • VĖL NEBUS: didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“, sutraukdavusi šimtus tūkstančių pirkėjų, šią gegužę nebus organizuojama - tai jau trečias kartas iš eilės, kai dėl pandemijos ir karantino ribojimų „Akropolis Group“ nusprendė atšaukti didžiųjų nuolaidų dienas.
  • STEBUKLAS: moteris iš Malio antradienį pagimdė devynetuką – dviem kūdikiais daugiau nei medikai matė motinos įsčiose per tyrimus ultragarsu - 25 metų Halima Cissė dėl geresnės medicininės priežiūros atvyko į Maroką, kur jai po cezario pjūvio operacijos gimė penkios mergytės ir keturi berniukai.
  • NEDRAUGIŠKI: sulaukusi kelių vartotojų skundų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas” nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas ir todėl įmonei skirta 400 eurų bauda.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar išdrįstate išreikšti savo nuomonę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +6 C

0 +6 C

 

+7 +13 C

+5 +10 C

+10 +14 C

 

+18 +20 C

0-5 m/s

0-7 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos