Pažintis su kazachų literatūra tik prasideda

A.Mickevičiaus biblioteka pristatymui buvo pasirinkta ne atsitiktinai - čia nuo 2020 metų veikia kazachų autorių knygų skyrius, kuris lapkričio vakarą pasipildė keturiais naujais kūriniais. Du veikalus bibliotekai perdavė leidyklos „Žara" atstovai - Ramutė ir Aidas Žandariai. Dar du kūrinius, tęsdamas gražią knygų dovanojimo tradiciją, bibliotekos direktorei Emilijai Banionytei įteikė Kazachstano Respublikos ambasados atstovas Daurenas Abdikadirovas.

Jis priminė, kad M.Auezovo „Abajaus kelias" pirmą kartą lietuvių kalba buvo išleistas dar antroje praėjusio amžiaus pusėje ir pasidžiaugė, kad šis kūrinys vėl sudomino Lietuvos leidėjus. Minėtas romanas-epopėja skirtas realiai istorinei asmenybei - kazachų poetui ir mąstytojui, rašytinės literatūros pradininkui Abajui Kunanbajuly, gyvenusiam1845-1904 metais.

Pasak D.Abdikadirovo, Abajaus atminimas Kazachstane yra labai gerbiamas - Almatoje veikia jo vardo namai-muziejus, nuolat organizuojami jo asmenybei bei kūrybai skirti renginiai.

Diplomatas patikslino, kad abu pristatomi kūriniai 2020 metais Kazachstane buvo įtraukti į rekomenduotinų knygų sąrašą, kadangi jie leidžia ypač giliai „prisiliesti" prie kazachų istorijos ir kultūros.

Geriau pažinti kazachų kultūrą padėjo ir kelis jų autorių kūrinius atlikusi solistė (mecosopranas) Raimonda Janutėnaitė, kuriai akomponavo pianistė Nijolė Baranauskaitė.

Į susirinkusiuosius nuotoliniu būdu kreipėsi ir linkėjimų perdavė šiuo metu Olandijoje gyvenanti M.Auezovo anūkė Zifa-Alua Muratovna Auezova. Pasak moters, iš karto dviejų kazachų autorių knygų pasirodymas turėtų sustiprinti Lietuvos ir Kazachstano draugystę bei pradžiuginti visus kazachų literatūros Lietuvoje gerbėjus ir gal net pagausinti jų gretas. Z.A.Muratovnos Auezovos nuomone, taip turėtų nutikti, nes literatūriniu-kūrybiniu pagrindu paremti tarpusavio santykiai yra gerokai stipresni už tuos, kurie remiasi išimtinai pragmatiniais paskaičiavimais.

M.Auezovo anūkė Zifa-Alua Muratovna Auezova. Vidmanto Misevičiaus nuotr.

Leidyklos atstovas A.Žandaris atkreipė dėmesį į tai, kad per vieną vakarą visuomenei buvo pristatytos net keturios istorinės asmenybės - du knygų autoriai - M.Auezovas ir A.Alimžanovas bei ir du jų romanų herojai - Abajus ir Al Farabi.

Nors „Abajaus kelias" Tarybų Sąjungoje pelnė aukščiausius to meto apdovanojimus, paties M.Auezovo tuometinė valdžia nemėgo, kadangi rašytojas daug dėmesio skyrė tautiškumo ir tautinės savimonės idėjai. Tai lėmė, kad porą metų, vengdamas galimų represijų, autorius buvo priverstas slapstytis ir tik šalyje prasidėjus „atšilimui" vėl galėjo išeiti į viešumą. Pasak A.Žandario, kazachų rašytojo romanas yra ne tik apie kūrėją ir žmogų Abajų. Kartu tai puiki klajoklių tautos sudėtingo gyvenimo būdo, įvykių, įpročių ir papročių mozaika, galinti pakeisti geriausius to regiono tautų istorijos vadovėlius.

Įdomiai susiklostė ir A.Alimžanovo gyvenimas. Savo laiku jis buvo Kazachstano rašytojų sąjungos pirmininkas ir šalies parlamento narys. Nuo 1991 m. spalio 29 iki gruodžio 26 d. ėjo Tarybų Sąjungos Respublikų Tarybos pirmininko pareigas ir buvo vienas iš tų, kurie pasirašė TSRS egzistavimą nutraukusią deklaraciją.

Pirmą kartą lietuvių kalba išleistas jo kūrinys yra skirtas vienam žymiausių viduramžių filosofų - Al Farabi (Alfarabijui). Knyga nukels skaitytojus į viduramžių Vidurinės Azijos ir Artimųjų rytų miestus. Būtent čia Al Farabi sukūrė svarbiausius savo traktatus ir utopijas. Dėl savo plataus akiračio ir išsimokslinimo filosofas buvo pramintas Antruoju Mokytoju (po Aristotelio).

Baigdamas renginį A.Žandaris patikslino, kad pristatomos knygos yra „sunkioji literatūros artilerija", todėl jos tiks toli gražu ne kiekvienam. Visgi jis išreiškė viltį, kad savo skaitytoją kazachų autoriai Lietuvoje tikrai ras, o minėti kūriniai taps postūmiu glaudesniam lietuvių ir kazachų bendradarbiavimui literatūros srityje.