2 nuotr.O šiandien įsmunki į Pylimo galeriją ir pasijunti paglostytas kažkokios keistos, iš paveikslų sklindančios energijos. Žiūrėtum ir žiūrėtumei į juos gatvės triukšmo nuplaktas, nunirdamas į vis kitas dermes, palengvėle jausdamas, kaip tavin ateina ramuma...
Kas dabar prisimins, kad prieš savaitę tapybos parodą pristatęs dailininkas kadaise buvo pripažintas geriausiu Pabaltijo plakatistu. Kam svarbu, kad jis juo tapo, galima sakyt, netyčia - norėjo studijuoti grafiką, bet draugas kažkodėl ėmė ir užrašė į plakato studijas. Kad baigęs plakato studijas Vilniaus dailės institute, kūrė grafiką, iliustravo knygas, tarp jų ir Sigitą Gedą, kad jo senelis buvo keturvėjininkas Alfonsas Šimėnas, kuris anūkui iš prancūzų išvertė siurrealizmo manifestą, kad pagaliau (artėjame prie mūsų dienų) buvo vienas menininkų, gausiausiai aukojusių sudegusios Labanoro bažnyčios atstatymui.
Kadaise G. Gesevičius yra pasakojęs:
„Kai pirmąkart surengęs pusiau tapybos, pusiau grafikos parodą išgirdau, kad mano tapyba „užneša" į Čiurlionį, labai persigandau. Pasiėmiau jo albumus, vartau, lyginu ir savo darbuose nieko nematau čiurlioniško, na, piramidė, na, gal karūna, gal kitas elementas, o paskui suprantu vieną dalyką. Kiek save atsimenu vaikystėje, matau: fortepijonas, koncertinis, kurio dangčio man negalima atidarinėti, ir keistas paveikslas ant sienos, aš su juo užaugau. Jame pavaizduoti laiptai, po laiptais - žvaigždės ir mėnulis, kalnai, vieni dūmai, juodi, eina į šoną, balti kyla į viršų, - Čiurlionio „Auka". Močiutės paaiškinimo, kad čia Kainas nužudė brolį ir jo aukos Viešpats nepriima, manęs netenkino, man svarbiausia buvo, kodėl po laiptais žvaigždės; aš juos pasąmonėj laikiau visą gyvenimą. Kažkas kitaip, kažkas kitokio... Jei su Čiurlioniu būtume vienam šimtmety gyvenę, kas žino, gal būtume draugavę, kartu pas panas gal būtume ėję, gal knygas tas pačias būtume skaitę, ir muzika mums būtų patikusi ta pati..."
Šiandienę parodą jis liudija tokiais žodžiais: "Dievo suteikta malonė - gebėjimas kurti, tai nėra mano, kaip menininko, asmeninis privalumas, tai tik priemonė Mūsų Sielų Dialogui. Privalau surasti savyje šviesos, kad galėčiau tai perteikti kitam, galbūt stovinčiame tamsoje."
Dailininkas Gintaras Gesevičius gimė Kaune, 1952 metais. Baigė Kauno dailės mokyklą, studijavo Vilniaus dailės institute ir įgijo grafiko specialybę.
Nuo 1976 m. dalyvauja profesionalios dailės parodose.
Nuo 1980 m. - Lietuvos dalininkų sąjungos narys.
Dalyvavo keliasdešimtyje grafikos, plakatų ir tapybos tarptautinėse parodose (Lietuvoje, Belgijoje, Vengrijoje,Švedijoje,Suomijoje, JAV, Rusijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir t.t.), kuriose jo kūryba buvo įvertinta diplomais ir premijomis (GRAND PRIX Baltijos plakato parodoje1992 m).
Yra surengęs per šimtą personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Meksikoje, JAV, Latvijoje, Rusijoje ir kitose šalyse).
Paroda Pylimo galerijoje Vilniuje veiks iki spalio 16 dienos.
