Pasaulyje vertinama, o Lietuvoje - nežinoma dailininkė

- Ponia Angele, papasakokite apie save, menininkės gyslelė Jus lydėjo nuo vaikystės? - „Vakaro žinios" paklausė A.ŠIMOLIŪNIENĖS.

- Gimiau Pasvalyje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Tapiau nuo vaikystės ir sekėsi neblogai. Pamenu, mokykloje man besimokant 6-oje klasėje mano tėvus buvo išsikvietę atstovai iš Čiurlionio menų mokyklos, jie kvietė mane ten mokytis, bet tėvai nesutiko. Mokykloje buvau aktyvi, visur dalyvaudavau, visi plakatai, trafaretai buvo mano daryti.

Vis dėlto įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Visada buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija.

- Dabar, žvelgdama į praeitį, gailitės, kad nestojote į Čiurlionio menų mokyklą?

- Na, tokiu atveju būtų gyvenimas visai kitaip pasisukęs... Suprantu, tėvams savo vaiką atiduoti į internatą ir matyti per metus tik keletą kartų, sunku. Vilnius nuo Pasvalio toli. Tais laikais susisiekimas buvo prastas, mašinų nelabai buvo, tik autobusai. Lengvuosius automobilius nedaug kas turėjo.

- Kada pradėjote rengti parodas?

- Parodas rengiu jau 4 metus, tam mane pastūmėjo viena dailininkė, ji sakė „būtinai parodyk žmonėms". Lietuvoje jau esu surengusi 57 personalines parodas. Tačiau tik išėjusi į užsienį sulaukiau pripažinimo.

Žinoma, iki parodų dar reikėjo prieiti. Man visada patiko menas. Dirbdama Panevėžio „Vyturio" vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. 16 metų dirbau režisiere. Stačiau spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu.

Paskui viduje tarsi kažkas nutiko - po 22 metų darbo mokytoja pajaučiau, kad turiu išeiti. Niekas negalėjo suprasti, kodėl išeinu iš mokyklos. Pamenu, turėjau 12-okus auklėtinius, jie baigė mokyklą ir aš kartu išėjau. Pusę metų trūko spektaklių, kūrybos... Aišku, suvokiau, kad išėjau į nieką tam, kad atversčiau naują savo gyvenimo puslapį.

Taip gyvenime nutiko, kad mirė mano vyras ir tada aš pasukau į mediciną. Antras mano vyras buvo medicinos mokslų daktaras ir mes kartu įkūrėme medicinos centrą. Studijavau 3 metus kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją, dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Mokiausi Vilniaus universitete 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.

12 metų dirbau medicinos srityje, buvo toks noras padėti žmonėms, ieškojau, kaip galima padėti ne tik tabletėmis. Supratau, kad žmonėms norint būti sveikiems, reikia keisti požiūrį į pasaulį, į susidariusias situacijas. Deja, daug žmonių to daryti nenori.

Savo ieškojimuose atradau dailės terapiją kaip metodą padėti žmonėms. Būtent dailės terapija vėl atvedė mane į tapybą. Norėjosi gilintis, žinoti, taigi mokiausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Jau 10 metų tapau akrilu, prisipažinsiu, nemaniau, kad dalyvausiu parodose, pradžioje tapiau dėl savęs. Dabar jau turiu 500 paveikslų.

- Vertinimas Jūsų kaip dailininkės Lietuvoje ir užsienyje skyrėsi?

- Lietuvoje mane mažai žino. Kodėl taip nutiko? Nes aš „nesu dailininkė", taip, aš studijavau meno istoriją, bet nesu baigusi tapybos Dailės akademijoje. Va čia ir visa esmė. Iš pradžių siūliau savo darbus miestų centrinėms bibliotekoms, kultūros centrams, iškart būdavo klausimas: „Kas tu tokia esi?". Iš medžio iškritusi... (šypsosi). Labai sudėtinga prasimušti. Bet aš stengiausi, įtikinėjau, kad priimtų. Rajonų bibliotekos priėmė.

- Visada svarbu patikrinti savo vertę, o kaip tikrinti, jei tau uždaromos durys.

- Būtent. Kai tik pradėjau parodas rengti, vis klausdavau savęs, ar vertingi mano kūriniai, kas juos gali įvertinti, juo labiau kad mano darbai yra abstrakcijos. Į mano paveikslus reikia žiūrėti ir iš toliau, kokius 4-5 metrus, kad jie atsiskleistų. Aš piešiu daugiau nežiūrėdama, pasąmonė valdo ranką. Kitokia tapyba. Aš niekada nežinau, ką nutapysiu.

Visai netyčia sužinojau, kad Londone vyksta Auksinių talentų konkursas ir darbai vertinami nuo 0 iki 100, aš pabandžiau dalyvauti. Reikėjo atsiųsti savo paveikslų nuotraukas. Tada sulaukiau atsakymo, kad mano darbai įdomūs ir galiu pildyti anketą. Dalyvavau tame konkurse ir surinkusi 70 balų laimėjau 3-iąją vietą. Tada buvau pakviesta jau į Londoną, atsivežiau savo paveikslus, vykau ten su Lietuvos vėliava. Malonu garsinti savo šalį. Tada išdrąsėjau.

Pradėjau tapyti paveikslus pasaulio konkursams. Amerikos, pasaulio konkursuose irgi laimėdavau neblogas vietas. Mano paveikslams užėmus prizines vietas, buvau įtraukta į geriausių abstrakcijos menininkų pasaulyje sąrašą. O ten rinkta iš 2000 darbų. Viskas įsisuko - siunčiau savo darbus į pasaulio galerijas ir Niujorke, Kanadoje.

Pasipylė pasiūlymai, ypač iš Italijos. Niujorke, pačioje didžiausioje Expo parodoje pasaulyje, mano vienam paveikslui, pavadinimu „Šviesos skleidimas", atstovavo italai, kitam paveikslui „Informacijos ataka į žmogų" - prancūzai. Expo parodose gali atstovauti tik galerijos, vienas pats dailininkas negali. Žodžiu, man atstovauja ne Lietuva, o kitos šalys. Bet visur kortelėje prie paveikslų vis tiek rašoma Lietuva (šypsosi). Esu įtraukta į geriausių pasaulio dailininkų sąrašą. Pamenu, kai gavau tarptautinį žymių dailininkų apdovanojimą Ispanijoje (Barselona), supratau, kad kiti apdovanotieji - iš didžiųjų pasaulio valstybių. Mano paveikslai jau yra įtraukti į 17 meno katalogų, meno žurnalų.

- Tai pasaulyje Jūs - garsenybė, o Lietuva jūsų nežino?

- Nesu aš kokia garsenybė, tiesiog užsienyje atkreipė į mane dėmesį, jiems įdomi mano kūryba. Feisbuke mane Lietuvos dailininkų sąjunga jau pastebėjo, nes užklausė, ar aš nenorėčiau stoti į Dailininkų sąjungą? Atsiuntė įstatus ir aš jau tvarkausi dokumentus. Turiu didelį segtuvą su daugybe apdovanojimų, sertifikatų. Tiesa, naujuose įstatuose nebūtina būti baigus Dailės akademijos, svarbiausia turėti pedagoginį išsilavinimą, o aš jį turiu. Kitas punktas - kad žmogus garsina Lietuvą. Tai irgi atitinku kriterijų.

- Koks Jums iki šiol didžiausias pripažinimas?

- Italų pagrindinė grupė, dirbanti su menotyrininkais, manyje mato kažką visai nauja. Kas kelerius metus išeina storas pasaulio meno atlasas ir vienas mano paveikslų „Žmogaus gyvenimas" įtrauktas į šį atlasą. 2026 m. vasarį tas atlasas pasirodys. Ekspertai peržiūrėjo visą mano instagramą ir išsirinko šitą paveikslą.

Jame yra trimatis vaizdas. Kai gerai įsižiūri, matosi vyro veidas, paskui - vaiko veidas. O geriau dar įsižiūrėjęs pamatai visus žmogaus gyvenimo tarpsnius, nuo vaikystės iki senatvės.Tiesiog atsiveria visas žmogaus gyvenimas. Minėtame atlase visas puslapis bus skirtas man kaip menininkei, bus mano biografija, paveikslo analizė ir paveikslas.

- Įdomu skaityti recenzijas apie savo darbus?

- Žinoma! Pavyzdžiui, „Circle foundation for the Arts" (Prancūzija) pateikė straipsnyje mano meno apžvalgą. Galiu šiek tiek pacituoti: „Jos motyvai dažnai simboliniai, pranoksta pažodines interpretacijas, kviesdami žiūrovus tyrinėti emocines ir egzistencines žmogaus gyvenimo dimensijas. Jos temos primena dvasinę potekstę tokių menininkų, kaip Wassily Kandinsky ir Mark Rothko, darbuose, tačiau simbolinių pasakojimų sluoksniavimo metodas prisotina jos kūrybą išskirtinai šiuolaikišku aktualumu. Intuicija ir mokslinė disciplina pagrįsta praktika, ji išskyrė nišą kaip labai paveiki menininkė, kurios darbai jungia apčiuopiamą ir metafizinį ryšį".

Menotyros mokslų daktaras Evaldas Vilkončius teigia, kad mano kūryba artima XX a. pradžios avangardinėms srovėms, kaip abstrakcionizmas, ekspresionizmas ir fovizmas.

- Bet jūs esate kuklus žmogus. Gal Lietuvai reikia garsiau šaukti „čia aš!".

- (Juokiasi). Manau, čia pradžia, reikia eiti į priekį. Darbų daug, kaip tik išsiųsiu į Pietų Italiją, į galeriją paveikslą „Veidai", po to du paveikslus į Turino MIIT muziejų Italijoje. Šių metų balandžio 18 dieną buvo Expo paroda Dubajuje, didžiausia paroda Artimuosiuose Rytuose, ten dalyvavo 400 galerijų, mano paveikslui „Šviesos skleidimas" atstovavo italai. Džiaugiuosi. Tiesiog reikia nepamiršti mokėti paprastai džiaugtis.

- Manote, kada nors jūsų tapymas, investicijos grįš Jums su kaupu ir finansiškai?

- Neslėpsiu, labai daug investuoti reikia, viskas kainuoja, ir priemonės, ir kelionės. Aš jau beveik visą Lietuvą apvažiavau, visus miestus, visus miestelius. Labai džiaugiuosi gražiais miesteliais, čia tokios gražios bibliotekos, taip atsinaujinusios moderniai. Pasaka. Sužavėjo ir žmonių gerumas, nuoširdumas, dvasingumas.

- O kaip Jūsų vaikai reaguoja į laimėjimus?

- Jie gyvena savo gyvenimus, tačiau, žinoma, džiaugiasi už savo mamą. Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, jie užaugo dori, darbštūs. Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi: stebimi mūsų poelgiai ir ypač - mūsų mintys.

Tik dalis iš daugybės dailininkės Angelės Šimoliūnienės laimėjimų:

Įtraukta į geriausių pasaulyje 2023 m. abstrakcijos menininkų sąrašą.

2024 m. įtraukta į geriausių pasaulyje dailininkų sąrašą.

Konkursas „Golden Time Talent" Londone (Anglija), 3-ioji vieta.

„American Art Collectors Choise Awards" (JAV), 4-oji prizinė vieta.

9-asis Tarptautinis CFA (Prancūzija) Meistriško proto apdovanojimas.

Dalyvavo parodose: Londonas (2 k.), Torontas (Kanada), Milanas (3 k.), Budapeštas (4 k.), Roma (3 k.), Amsterdamas, Moussoulens (Prancūzija), Barselona, Kalifornija, Marbella (Ispanija), Majamis, Niujorkas (4 k.), Paryžius, Donkasteris (Anglija), Florencija (3 k.), Viena (2 k.), Berlynas, Dubajus, Venecija 60 -oji bienalė.

Įstojo į Global Talent Confederation, tapo jos nare (Londonas). Šis sertifikatas išduodamas siekiant pripažinti aukštą asmens statusą ir unikalų talentą.

Dalyvavo Expo parodose Dubajuje (JAE), JAV, Italijoje, Nyderlandai.

American Art Collections choise awards 2025 (JAV) du apdovanojimai - 2 ir 5 vieta (abstraktus ekspresionizmas).

Angelės Šimoliūnienės du paveikslai „Veidai" ir „Dviejų žmonių požiūris į gyvenimą" įtraukti į knygą „The Best Contemporary Masters 2024" (Italija).

Į meno žurnalą „Masterful Minds" nr.4 (Prancūzija) įtrauktas paveikslas „Angelo apsauga".

Įteiktas Tarptautinis žymių dailininkų Velazquez ir Goya prizas (Barselona) už Meninius tyrimus meno kūrinių stilistinę vertę.