Parodoje - 100 skulptūrų

Iš liaudies skulptūros kilęs Rūpintojėlis nuėjo ilgą jo sampratos kaitos kelią. Vieniems jis - tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems - mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas. Artima Rūpintojėlio vaizdavimo tradicija aptinkama įvairių šalių dievybės ar žmogaus vaizduosenoje. Tokia ji buvo etruskų, graikų, romėnų, senovės indų, Sibiro tautų ar Polinezijos mene, tačiau į Lietuvą Rūpintojėlis atėjo su krikščionybe, o jo samprata ikikrikščioniškų laikų nesiekia.

Lietuvos dievdirbiai perėmė šį siužetą iš bažnyčiose ar religiniuose paveikslėliuose matytų susimąsčiusio Kristaus vaizdavimo pavyzdžių. Katalikiški XVII-XVIII a. susimąsčiusio Kristaus atvaizdai buvo naudojami Didžiosios savaitės liturgijoje, kelti į altorius, komponuoti į Kryžiaus kelio įvykių pasakojimus, sieti su Jėzaus kalėjime ir nuplakimo epizodais. Vėliau, XIX a. pab.-XX a. pr. įsibėgėjus Nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, iškyla "tautiškas" Rūpintojėlis.

Paroda "Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio" supažindina su lietuviško Rūpintojėlio ištakomis, profesionaliosios, daugiausia bažnyčiose funkcionavusios dailės sąveika su liaudiškąja. Parodoje bus eksponuojami senieji bažnyčiose ir koplyčiose tebesaugomi XVII a.-XX a. I pusėje sukurti meno kūriniai, vaizduojantys susimąsčiusį Kristų, taip pat gausi religinės liaudies skulptūrų kolekcija iš įvairių šalies muziejų. Parodos akcentas - nuotrauka iš 1937 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos su Juozo Mikėno ir Vytauto Kašubos Rūpintojėliu centre.

Parodai eksponatus skolino aštuonios bažnyčios ir devyni muziejai.