3 nuotr.Gintaro galerija (Aušros Vartų g.17) pakvietė vilniečius į juvelyrikos parodą, kuri jau svečiavosi Portugalijoje, Olandijoje ir Suomijoje. Tris jaunas ir labai skirtingas menininkes vienija ambicingas noras peržengti taikomąją papuošalo funkciją, prabilti apie dalykus, esančius už mados, komercijos ir puošybos funkcijų ribos.
Kardinaliai nuo tradicinės papuošalo sampratos atsiribojo Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, prabilusi į žiūrovą eucharistine liturgijos kalba. Ant balta drobule užtiesto stalo-altoriaus švyti septynios stiklo monstrancijos, ženklinančios septynias didžiąsias nuodėmes: apsirijimą, puikybę, godumą, pavydą, gašlumą, tinginystę ir rūstybę. Žiūrovui bus įdomu pačiam identifikuoti žmogiškąsias ydas, žvelgiant į mažytį monstrancijų centrą, skirtą ostijai. Bet ten įsikūrusi piniginė, šaukštas ir t.t. Arba tiesiog tuščia, lygus stiklo paviršius. Nes tinginys gyvena be norų, troškimų, svajonių. Nepalikdamas jokių savo buvimo ženklų.
Greta įsikūrusi Eglė Čėjauskaitė-Gintalė daro nedidelį kompromisinį žingsnelį link tiesioginės papuošalo funkcijos. Jos sidabro nėrinius-voratinklius, primenančius viduramžių mados aksesuarus (ji pati sako: ir šarvus, įtvarus, apsaugas), ekstravagantiška dama ypatinga proga prisitaikytų ir šiandien. Aukšta sidabrinė apykaklė su antkrūtiniu... Siaura ilga rankovė... Kailinė mova su žaisminga pinigine... Viršutinę žasto dalį gaubiančios pūstos rankovės, jungiamos dekoratyvine juosta su svareliu nugaroje (laikykis tiesiai!).
Žiūrovą suintriguos atskiroje vitrinoje įsikūręs juodas perukas, tviskantis tarsi japoniškas lakas, su daugybe puošnių sidabro atributų - kuodo gaubtuku, išmoningų formų smeigėmis, dekoratyviomis grandinėlėmis. Ką gražuolė po šituo meno kūriniu slepia? Ko mums nenori atskleisti? Uždaryti savyje?
Visiškai kitokio efekto - komunikacijos, supratimo, susikalbėjimo - ieško Ugnė Blažytė, sukūrusi papuošalų kolekciją neregiams. Kai aptemsta akių šviesa, lieka lytėjimas, uoslė, klausa. Kaklo papuošalo “Overturns” centre - penki baltojo gintaro ir mamuto kaulo kubeliai su sidabriniais Brailio rašto taškeliais. Sukdamas juos apie ašį gali surinkti žodžius, tekstus - kaip mobiliuoju telefonu. Vėrinys “I trust You” - su mažyčiu veidrodėliu. Žvelgiančiam į jį bus labai prasmingas pavadinimas “Aš pasitikiu tavimi”. Maži, pagal norą keičiami įmagnetinti “samtukai” su aromatingomis specijomis - gvazdikėliais, pipirais, levandomis, mėtomis... - leidžia bendrauti subtilia Rytų kalba, tūkstančius metų identifikuojančia kvapus su nuotaikomis, jausmais ir troškimais.
Du raudono lako bateliai (“Red heel”) - vyriškas ir moteriškas - primins madam Pompadur rokoko epochą. Puošnaus, įmantraus artefakto detalės, sujungtos tarpusavyje, gali lengvai virsti auksu tviskančiu kaklo papuošalu... ant švino karoliukų vėrinio, primenančio rožinį.
Kas jungia tris skirtingas autores? Bažnytinę monstranciją ir madam Pompadur batelį? Be abejo, atsigręžimas į dvasines vertybes, į dėmesingą, šildantį žmonių bendravimą. Galų gale - ambicinga nuostata, kad juvelyrika taip pat gali būti aukštasis menas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
