3 nuotr.Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai paminėjo paskutiniojo okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusio Lietuvos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio, dim. vyr. ltn. Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvių metines Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.
A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo aptikti 2019 metų birželį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų ir iškilmingai palaidoti tų pačių metų spalio 26 d. Palaikų tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.
A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946-1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau - Žėručio rajono štabo viršininku.
Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.
Lietuvos Respublikos prezidentas 1998 m. gegužės 19 d. dekretu apdovanojo A. Kraujelį-Siaubūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
