6 nuotr.Didžiausias Lietuvos dvaras, vis grįždamas istoriniais takais į praeitį ir atkurdamas XIX a. pab. tikrą dvarų gyvenimą, šį rudenį atskleidė dar kiek kitokią dvarų kasdienybės pusę. Čia nuo spalio pradžios duris atvėrė Panoptikumas arba Įdomybių kambarys, kuris pasakoja tamsiąją aristokratų gyvenimo pusę: nuo netradicinių užsiėmimų už uždarų durų, išskirtinių eksponatų kolekcijų iki dvaro gydytojo eksperimentų bei darbo kasdienybės.
Brangių daiktų rinkimas buvo sena tradicija tarp turtingųjų, todėl ankstyvieji panoptikumai arba įdomybių kabinetai veikė kaip socialinės padėties simboliai, o kolekcionavimas, neabejotinai, plėtė žinias apie pasaulį ir buvo laikomas esmine pasiturinčio žmogaus švietimo dalimi. Dvaruose įdomybių kambariai arba panoptikumai atsirado ir kaip sprendimas pagyvinti gausius, tačiau menkai apšviestus aristokratų vakarėlius. Tai daugiausia būdavo originalūs daiktai, įsigyti ilgų kelionių po tolimuosius kraštus metu. Kiekvienas daiktas suteikdavo galimybę papasakoti istoriją (dažniausiai išgalvotą) apie kelionės metu nutikusį nuotykį ir drauge apibrėžti savo asmenybę spalvingais, išskirtiniais daiktais, kurie buvo tarsi apčiuopiami intelekto, erudicijos, turto ir skonio ženklai. Aristokratų kolekcijose puikuodavosi meno dirbiniai, gyvūnų iškamšos, augalai, kurie į dvarus neretai pakliūdavo iš Florencijos, Romos, Paryžiaus turgų, o ne tiesiogiai būdavo surinkti kabineto savininko. Panoptikumai tarnavo ir kaip vaizduotės vieta, kurioje tie, kurie tai galėjo sau leisti, konstravo savo asmenines pasaulio versijas.
Vokiečių kilmės baronai fon der Roppai, ne vieną amžių valdę Pakruojo dvarą, buvo žinomi, kaip meno kolekcininkai bei daug keliaujantys po pasaulį. Jų asmeninis gydytojas vienos iš kelionių metu, Florencijos didikų namuose, išvydo vieną tokių kolekcijų, dar vadinamą Kunst kamera. Kolekcijos gausa ir turinys (undinės, paršelis su sparnais, žuvis su kailiu ir kt.) tąkart jį taip sužavėjo, kad su didžiuliu užsidegimu į Pakruojo dvarą iš tos kelionės parsivežė pirmąjį eksponatą į savo būsimą kunst kamerą - dvigalvį ančiuką. Kadangi gydytojas dvare buvęs ir anatomas, biologas bei veterinaras - daugumą naujų objektų sukurdavo pats, darydavo iškamšas, o egzotiškų artefaktų parsigabendavo iš visos Europos. Dvare įrengtas jo kabinetas šiandien gali daug papasakoti apie XIX a. ligas, jų netradicinius gydymo būdus ir įrankius, o panotikumas - atskleisti, ką gydytojas veikdavo ilgais eksperimentų vakarais...
Išvysti dvare Panoptikumą, jo išskirtinius eksponatus, išgirsti apie dvaro daktaro kasdienybę, apsilankyti slaptajame anatomijos teatro kambaryje ir atskleisti slaptąjį aristokratų gyvenimą galima dvare vykstančių edukacinių programų suaugusiems ir vaikams metu. Paskutiniąją spalio dieną drąsiausių dvaro lankytojų lauks ir specialiai tam vakarui skirta makabriška naktinė edukacinė programa „Dvariška siaubo naktis".
Pakruojo dvaras - ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje bei „Metų turizmo objektas 2019" Lietuvoje, kur atkuriamas XIX a. pab. - XX a. pr. dvaro gyvenimas.
