Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre rugsėjo 22-ąją, minint iškilaus operos solisto ir pedagogo, ilgamečio teatro vadovo Virgilijaus Noreikos 85-ąsias gimimo metines, atidengtas memorialinis maestro biustas, išlietas iš bronzos. Daugiau nei prieš dvejus metus anapilin išėjusiam V.Noreikai skulptoriaus Gedimino Piekuro kurtas biustas atidengtas teatro fojė.
„Norime, kad atmintis apie šį iškilų žmogų, ilgametį teatro vadovą liktų mūsų teatre ir padėtų siekti mūsų užsibrėžtų tikslų", - sakė V.Noreikos mokinys, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Be ryškios V. Noreikos asmenybės neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos muzikinės kultūros istorijos. Jis pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala". Daugiau kaip 40 metų V.Noreika dainavo pagrindines tenoro partijas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, o 1976-1991 m. buvo šio teatro vadovu.
Skulptorių Gediminą Piekurą, tarp kurio darbų yra tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklas Vilniuje, kunigo, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto paminklas Kaune, sukurti biustą V. Noreikai pasirinko maestro žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Beje, Operos ir baleto teatro fojė jau stovi taip pat G.Piekuro kurta dirigento Jono Aleksos skulptūra.
Skulptorius G.Piekuras, paklaustas, ar save laikytų iškilių Lietuvos žmonių įamžinimo kūrėju, metraštininku, sakė: „Man visada įdomūs iškilūs mūsų žmonės, jie - daugiasluoksniai, turiningi, ir suteikia įdomumo, užsidegimo dirbti. Visada mielai imuosi tokių skulptūrų. Manau, jog tai yra vienas iš būdų mūsų ateities žmonėms priminti, kad buvo tokios asmenybės."
G.Piekuras sakė išklausęs daug interviu su V.Noreika, ypač jį žavėjo tai, kaip maestro moko savo mokinius, kaip jis kalba. „Tai yra gilu ir labai vertinga. Svarbu, kad mes nepaprastėtume į ateitį, kad netaptume tokie nesudėtingi, paprasti, neproblemiški, o ieškotume tobulybės ir kokybės. Nes tobulybė ir kokybė reikšminga - klausydami maestro Noreikos, žavimės juo. Bet ne kiekvienas susimąsto, kiek maestro įdėjo darbo, kad galėtume juo žavėtis. Tokios asmenybės ne tik įdomios, jas verta įprasminti. Tokiems žmonėms visada turėtų atsirasti vietos mūsų viešosiose erdvėse. Džiugu, kad atsiranda idėjos įamžinti iškilius mūsų žmones ir tokie darbai", - sakė G.Piekuras.