1 nuotr."Plaukia sau laivelis"... Turbūt nerastume nė vieno lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs šios populiarios liaudiškos dainos.
Šią melodiją yra dainavę Ieva Juozapaitytė, Virgilijus Noreika, ansamblis „Salduva", ji dažnai skamba Amerikos lietuvių išeivių koncertuose.
Daugelyje informacinių šaltinių nurodoma, jog jos tekstą ir muziką sukūrė garsusis kompozitorius Stasys Šimkus (1887.02.04 - 1943.10.15). Ar tikrai?
Prieš atsakydami į šį klausimą, pirmiausia prisiminkime dainos tekstą:
Plaukia sau laivelis
Piliakalnio link,
Sėdi jam bernelis
Dairosi aplink.
Iš abiejų pusių
Vien aukšti kalnai,
Vien tik žali žolynėliai
Kur tik užmatai.
Bet nenor bernelis
Jau į juos žiūrėt,
Nes tartum paukštelis
Ryt turės išlėkt.
Dairos pats nežino
Ką jis nor matyt,
Nėr tėvelių, nei sesulės
Nėr kam nuramint.
Kompozitorius Stasys Šimkus vadinamas lietuvių muzikos klasiku. Vos ne pusė prieškario Lietuvoje skambėjusių dainų buvo harmonizuotos būtent šio kompozitoriaus. Priskirti šiandien mūsų aptariamos dainos autorystę būtent šiam kompozitoriui, matyt, paskatino ta aplinkybė, jog Stasys Šimkus yra išleidęs ne vieną knygą „Plaukia sau laivelis" (1916, 1961, 1962, 1965, 1966 metais).
Ir vis dėlto - daina turi kitą autorių. 1967 metais leisdama stambios apimties knygą „Stasys Šimkus" (straipsniai, dokumentai, laiškai, atsiminimai) muzikos tyrinėtoja D.Palionytė patvirtino, jog dainos „Plaukia sau laivelis" autorius yra Jonas Dzenkauskas.
Jo eilėraštis „Bernelis" buvo išspausdintas 1910 metais Tilžėje pasirodžiusiame „Ūkiškame kalendoriuje 1911 metams". Štai šis eilėraštis (kalba netaisyta):
Tyliai slenk luotelis,
Pilekalnio link.
Sėdi jam bernelis,
Dairosi aplink
Iš abiejų šonų,
Vis augšti krantai,
Įspūdį malonų
Bruka nuolatai.
Bet nebnor bernelis
Jau į juos žiūrėt,
Nes kaipo paukštelis,
Ryt turės išlėkt.
Dairos...Pats nežino,
Ką-gi nor matyt,
Nėr tėvų - vaikino
Nėr kam suramyt.
Rieda ašarėlė
Jaunojo gaili,
Neša Šešupėlė
Ją toli toli...
O kas gi buvo tas Jonas Dzenkauskas? Enciklopediniuose žinynuose jis paskutinį kartą paminėtas „Mažojoje lietuvių tarybinėje enciklopedijoje" (1966 m.). Vėliau jis išnyko ir iš tarybinių, ir iš Nepriklausomybės meto enciklopedijų. Kaip išnyko ir iš mūsų akiračio...
Jonas Dzenkauskas (1884.10.16 - 1959.11.27) gimė Vilkaviškio krašte, 1911 metais Tartu universitete įgijo provizoriaus padėjėjo specialybę, keturiasdešimt šešerius metus dirbo Raseinių, Kauno bei Saldutiškio vaistinėse.
Prieš pirmajį pasaulinį karą išspausdino keletą eilėraščių „Lietuvos ūkininke" ir „Vilniaus kalendoriuje". Bendradarbiavo satyriniame žurnale „Kuntaplis". Jo eilėraščiai pasižymėjo skambumu, šviesia nuotaika.
Palyginę populiarios dainos tekstą su jo eilėraščiu „Bernelis" nesunkiai suprasime, jog pagrindinis teksto stuburas liko tas pats. Tik vėliau Stasys Šimkus, redaguodamas tekstą, patobulino keletą posmų. Vėliau žmonės irgi tobulino dainos tekstą...
Žinoma, didžiausi nuopelnai šios dainos istorijoje tenka Stasiui Šimkui - kompozitoriui, chorų organizatoriui bei dirigentui, folkloristui ir pedagogui. 1915 -1920 metais rinkdamas aukas nukentėjusiems nuo karo, jis Amerikoje rengė koncertus, statė operetes, leido žurnalą „Muzika".
Kompoziciją studijavo Leipcigo ir Berlyno konservatorijose. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą ir jai vadovavo. Vėliau dirbo Valstybės teatro dirigentu.
Jo vadovaujami chorai buvo laikomi vieni geriausiais Lietuvoje. Jis puikiai pažinojo liaudies kūrybą, yra užrašęs apie 1200 liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Važinėdamas per kaimus, užrašinėjo žmonių atliekamas liaudiškas dainas, nes buvo įsitikinęs - „rankų tvariniai ne taip greit žūsta, o dainos iš kapo jau nebeišgirsi; jų ten šimtais slenka su senutėmis ir senukais"....
