Nejaugi Rembrantas?

Meno istorikas ir privačios galerijos „Jan Six Fine Art“ Amsterdame savininkas net savo kilme yra susijęs su olandų tapybos aukso amžiumi. Jo tiesioginis protėvis ir bendravardis Janas Siksas (1618-1700) buvo žymus tos epochos veikėjas, Amsterdamo meras, kolekcininkas ir mecenatas. Pats Janas Siksas buvo pavaizduotas viename Rembranto tapytame portrete, o dar jis buvo Nikolaso Tulpo - kito Rembranto paveikslo pagrindinio personažo - žentas. Dabartinis Janas Siksas yra senųjų meistrų darbų specialistas, bet Rembranto paveikslų jam iki šiol nėra pasitaikę. Ir štai kartą „Christie’s“ aukciono demonstravimo salėje į jo rankas pateko paveikslas „Jaunuolio portretas“: 101x74 centimetrų dydžio portrete vaizduojamas jaunuolis iki pusės, apsirengęs juodu aksomo apsiaustu su balta nėrinių apykakle. Nei tiksli paveikslo sukūrimo data, nei autoriaus vardas nebuvo nustatytas. Aukciono kataloge buvo tik paminėtas jo priklausymas „Rembranto aplinkai“. Bet „Rembranto aplinka“ - tai dar ne pats Rembrantas, todėl paveikslo kaina nebuvo itin aukšta.  Janas Siksas pasitelkė investuotoją ir jie 2016 m. gruodžio 9 d. Londone vykusiame išpardavime „Old Masters Day Sale“ įsigijo „Portretą“ už 137 tūkst. svarų (185 tūkst. dolerių). Ši suma buvo 9 kartus aukštesnė už pradinę kainą.

Jano Sikso dėmesį patraukė du dalykai. Pirma, vaizduojamo žmogaus žvilgsnis tiesiai į žiūrovą XVII a. portretuose buvo retas dalykas, bet būdingas Rembranto kurtiems portretams, taip pat autoportretams. Antras įdomus dalykas - nėrinių apykaklė. Tais laikais apykaklėms naudoti nėriniai buvo, ko gera, nepastoviausia vyriško kostiumo detalė, nes mada sparčiai keitėsi. J.Siksui pavyko nustatyti, kad tokio tipo apykaklės buvo dėvimos 1633 metais. Tai yra, laikotarpiu, kai Rembrantas, persikėlęs iš Leideno į Amsterdamą (1631 m.), vis populiarėjo tarp užsakovų.

Bet vis dėlto ar Rembrantas nutapė „Jaunuolio portretą“? Kaip jau minėjome, pastaraisiais dešimtmečiais specialistai paneigė spėjamą daugybės paveikslų Rembranto autorystę. XX a. pradžioje buvo manoma, kad išliko apie 800 dailininko darbų, o šiuolaikiniame autoritetingame kataloge „A Corpus of Rembrandt Paintings“ (1982-2014) jų priskaičiuojama vos 346. Mat Rembranto mokiniai ir sekėjai sukūrė daug darbų, kurių autorystė vėliau būdavo priskiriama jam pačiam. Tarp jų yra ir Rembranto tapytų paveikslų kopijų, ir jo stiliumi atliktų savarankiškų darbų. Tai ir yra „Rembranto aplinka“. Grupė mokslininkų iš Amsterdamo, dalyvavusių projekte „Rembrandt Research Project“, tikrino Rembrantui priskiriamų darbų autorystę ir autentiškumą. Pasirodė, kad daugybė paveikslų, muziejuose eksponuojamų kaip tapytų Rembranto, iš tiesų yra ne jo.

Bet Janas Siksas buvo optimistas. Mat jeigu „Jaunuolio portretas“ yra nutapytas apie 1633 metus, „Rembranto aplinka“ tuomet dar nebuvo susiformavusi, ir tikimybė, kad portreto autorius yra pats Rembrantas, yra labai didelė. Janas Siksas 18 mėnesių skyrė paveikslo tyrimams, įskaitant dažų analizę ir tyrimus rentgenu, ir padarė išvadą, kad hipotezė dėl Rembranto autorystės pasitvirtino. Jis portretą parodė keliems Rembranto kūrybos specialistams, ir jie su juo sutiko. Svariausia atrodo Ernsto van de Veteringo (Ernst van de Wetering) nuomonė: jis vadovavo „Rembrandt Research Project“ ir buvo paskutiniųjų dviejų „A Corpus of Rembrandt Paintings“ tomų vyriausiasis redaktorius. Po to Janas Siksas apie savo atradimą solidžiame Nyderlandų laikraštyje „NRC Handelsblad“ pranešė plačiajai publikai. Tuo pačiu metu olandų ir anglų kalbomis pasirodė Jano Sikso knyga, kurioje pasakojama apie paveikslo tyrimus.

Visai tikėtina, kad jaunuolis „Portrete“ iš pradžių buvo nutapytas visu ūgiu, bet paskui „nupjautas“. Taip pat specialistai spėja, kad tai gali būti vienas iš porinių portretų, kuriuose pavaizduoti vyras ir žmona. Panašią porą - Marteno Solmanso ir jo žmonos Opjen Kopit portretus, taip pat tapytus Rembranto, 2016 m. - bendrai įsigijo Amsterdamo „Rijksmuseum“ ir Luvras. „Rijksmuseum“ tapybos restauravimo skyriaus vadovė Petrija Nobl (Petria Noble) mano, kad tiedu poros portretai turi daug panašumų su „Jaunuolio portretu“, bet norint būti visiškai tikriems, būtina atlikti išsamesnius tyrimus. O kol kas nuvalytas ir restauruotas „Jaunuolio portretas“ nuo gegužės 16 d. eksponuojamas Amsterdamo Ermitažo muziejuje. O Janas Siksas jau pradėjo ieškoti potencialaus pirkėjo. Dabar jo kaina bus gerokai aukštesnė negu 185 tūkst. dolerių. Priminsime, kad rekordinė Rembranto paveikslo kaina atvirame aukcione buvo sumokėta 2009 m., kai „Christie‘s“ „Vyro portretas“ (1658) buvo parduotas už 20 201 250 svarų (33 258 562 dolerių).

Atrasti Rembranto kūrinį - nedažnas įvykis. Paskutinis atvejis, kai buvo patvirtinta anksčiau nežinomo Rembranto paveikslo atribucija, buvo 1974 m., radus paveikslą „Eunucho krikštas“ (1626), anksčiau priklausiusį Šv.Kotrynos vienuolyno muziejui Utrechte. 2017 m. Rembranto kūriniu buvo pripažintas tupinčio šuns eskizas iš hercogo Antono Ulricho muziejaus Braunšveige. 2015 m. Naujajame Džersyje buvo aptiktas Rembranto paveikslas „Apalpęs pacientas“ („Uoslės alegorija“, 1624). Apie jo egzistavimą buvo žinoma ir anksčiau, nes menotyrininkams buvo žinomos klausos, regos ir lytėjimo alegorijos iš tos pačios serijos, bet paveikslo buvimo vietos ilgai niekas nežinojo. 2016 m. paveikslą „Apalpęs pacientas“ įsigijo Tomas ir Dafna Kaplanai (Thomas Kaplan &Dafna Kaplan) - garsiosios Leideno kolekcijos Niujorke savininkai.