Nacionalinėje dailės galerijoje – nematytos Veronikos Šleivytės fotografijos

Spaudos konferencija vyks 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Dalyvaus parodos kuratorės Milda Dainovskytė ir Agnė Narušytė, architektas Vladas Suncovas, tapytoja Eglė Ridikaitė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė ir direktorės pavaduotoja, vyriausioji rinkinių saugotoja Giedrė Zuozienė bei Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Fotoaparatu Veronika Šleivytė tyrinėja ir pasaulį, ir save. Vis kitas rakursas, kita šviesa, kita kompozicija - ir tas pats žmogus, tas pats erdvės fragmentas tampa nauju kūriniu. Todėl kadrų susikaupia nemažai. Pirmą kartą jų eksponuojama tiek daug - daugiau nei 250 originalų ir šiai parodai atspausdintų iki šiol nematytų negatyvų iš menininkės archyvo.

Veronika Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje, Kupiškio r., užaugo netoli esančiame Viktariškių kaime, gyveno ir dirbo Kaune, ten ir mirė 1998 m. balandžio 21 d., palaidota Antašavos kapinėse. Fotografijos dokumentuoja jos gyvenimą šiose dviejose Lietuvos vietose, virsmą iš Rusijos imperijos pakraščio bežemių valstiečių dukters į menininkę, Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkę nepriklausomybę atgavusios šalies laikinojoje sostinėje, o paskui - į gėles tapančią sovietinę dailininkę keistuolę.

V. Šleivytės fotografijos šiandien mus domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip jos vaidmenis - dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios - liudijantys dokumentai. Ypač svarbi parodos dalis - fotografijos, fiksuojančios V. Šleivytės meilę moterims ir kuriančios LGBTQ+ bendruomenės istoriją.

Pati menininkė fotoarchyvą kruopščiai sutvarkė ir perdavė Kupiškio etnografijos muziejui kartu su draugų ir mylimųjų laiškais, eskizais, užrašais ir paveikslais. Visa tai pasitelkdamos kuratorės rekonstruoja V. Šleivytės gyvenimą, mėgina įsivaizduoti, kokia ji buvo. Įvaizdį papildo ne tik jos pačios daiktai, bet ir šiuolaikinės menininkės Eglės Ridikaitės (1966 m. ji gimė Kupiškyje) specialiai šiai parodai sukurtas kūrinys interpretuojant fotografijose aptinkamą interjero motyvą. Taip pat, remiantis dokumentais, atkuriama beveik visa V. Šleivytės ekspozicija 1933 m. Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje.

Fotografija V. Šleivytei buvo komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius ji ką nors užrašydavo nugarėlėje ir siųsdavo artimiesiems. „Kartais Vėra taip atrodo" - vienas tokių įrašų. Jis liudija autorės savistabą ir primena apie būsenų laikinumą, laisvę nepastovumui ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kurioms viskas suvaidinta. Parodos kuratorės: Milda Dainovskytė ir Agnė Narušytė, architektas Vladas Suncovas, dizainerė Eglė Ruibytė.

Organizatoriai: Kupiškio etnografijos muziejus ir LNDM Nacionalinė dailės galerija.

Partneriai: UAB Surikatos, Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas: artnews.lt, echogonewrong.com

Rėmėjai: UAB „Kupiškėnų mintys", Foto ProCentras.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki spalio 16 d.

Daugiau informacijos: Nacionalinės dailės galerijos informacijas centras, tel. (8 5) 2122997, e-mail: info@ndg.lt