Kadzujo Sedzima (Kazuyo Sejima)

Japonija gali pasigirti nemažu garsių architektų būriu, o Kadzujo Sedzima, pradėjusi kūrybinį kelią prieš 30 metų - viena iš jų. Ji buvo pirmoji moteris, įsteigusi savo architektūros studiją. Nuo 1995 m. ji su R.Nisidzava vadovauja architektų biurui SANAA Tokijuje.

Sekdama japonų filosofijos ir architektūros mokyklos tradicijomis, K.Sedzima daug dėmesio skiria ne tik konstrukcijoms, bet ir erdvėms, lengvumui, harmoningam statinio santykiui su aplinka. SANAA projektai išsiskiria nugludintu minimalizmu ir technologiškumu. Spalva - tik balta. K.Sedzima sako, kad stengiasi projektuoti pastatus tokius permatomus ir besvorius, kad dar kiek - ir jie ištirps ore. Tarp kitų jos projektuotų pastatų reikėtų išskirti naujo šiuolaikinio meno muziejaus pastatą Niujorke. Kadzujo Sedzima skaito paskaitas apie architektūrą Japonijos moterų universitete, kurį baigė pati, Kejo universitete, Vienos taikomojo meno mokykloje, ji yra Oksfordo garbės daktarė ir daugybės svarbiausių apdovanojimų architektūros srityje laureratė, tarp jų „architektūros Nobelio" - Prickerio - premijos.

Fransina Hauben (Francine Houben)

Fransina Hauben yra vadinama antrąja pagal įtaką moterimi Nyderlanduose... po karalienės. Ji nuo vaikystės buvo įsimylėjusi architektūrą ir interviu dažnai prismena, kaip Delfto universitete pirmą kartą pamatė architektūrinius modelius - tada ir suvokė savo pašaukimą. Apsigynusi diplominį darbą, ji ištekėjo už bendrakursio ir su juo atidarė architektų biurą. Fransina keletą metų plėšėsi tarp namų ir darbo, kol vyras staiga paliko ją su trimis vaikais ir krūva nebaigtų projektų. Fransina dvejus metus skendėjo depresijoje ir ant bedugnės krašto išsilaikė tik suvokusi, kad turi talentą, kuris turi tarnauti žmonėms.

Dabar jos architektūros studija „Mecanoo" - sėkmingiausiai dirbanti Nyderlanduose ir viena garsiausių pasaulyje. Jos devizas - „trys K": kompozicija, kontrastas, kompleksiškumas.

Fransiną domina harmoningas konfliktų sprendimas - gyvos gamtos ir statinio technologiškumo, šviesos ir šešėlio, erdvės ir apribojimų.... „Macanoo" kuria daugybę projektų, jų veiklos sritis yra labai plati - nuo privačių statinių iki kraštovaizdžio architektūros, bet visur neišvengiamai ryškėja Fransinos kūrybinis braižas. F.Hauben kūrybiniame bagaže - kūgio formos Utrechto technikos universiteto biblioteka, tarsi išdygusi iš žalios kalvos, besisukančio Lozanos politechnikos mokyklos pastato projektas, aukščiausias Nyderlandų dangoraižis, besivaržantis su tame pačiame Roterdamo rajone įsikūrusiu Normano Fosterio daugiaaukščiu. Ant savo kurto dangoraižio stogo šiuolaikinės architektūros princesė šventė savo penkiasdešimtmetį ir savo sėkmę.

Amanda Livit (Amanda Levete)

A.Livit yra bene tituluočiausia ir garsiausia iš dabar gyvenančių architekčių. Ji gimė 1955 m. Velse, o savo architektų biurą atidarė 2008-aisiais, po dvidešimties bendradarbiavimo su kitais britų architektais metų. Pasaulinę šlovę ji pelnė sukūrusi Meno, architektūros ir technologijų muziejaus pastatą Lisabonoje, už kurį buvo nominuota prestižinei architekto modernisto Miso van der Rojės (Mies van der Rohe) premijai. Vėliau sukūrė Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone projektą, kai kurių istoriškai vertingų universalinių parduotuvių visoje Europoje renovacijos projektus, suprojektavo Pasaulio prekybos centro Abu Dabyje mečetes...

Amanda siekia ne tik kurti fantastinius pastatus iš stiklo ir betono, bet ir siūlyti originalius viešųjų erdvių sprendimus. Pavyzdžiui, ji pateikė daugiaaukščių futbolo aikščių megapoliuose projektą - didmiesčiuose, nežiūrint tariamos sporto centrų gausos, toli gražu ne visiems žmonėms yra prieinamas aktyvus poilsis.

Amandos Livit kūryba paskatino Europos architektų bendruomenę ir valdančiąsias struktūras nagrinėti miestų statybos reformas, susijusias su ekologija ir funkcionalumu.

Odilė Dek (Odile Decq)

Architektės Odilės Dek darbai yra priskiriami postmodernizmui ir dekonstruktyvizmui, bet maištininkę prancūzę tai mažai jaudina, juk jos kūriniai pirmiausia atspindi jos mintis, jausmus ir pojūčius. 1985 m. kartu su mylimuoju ir bendraminčiu Benua Kornetu (Benoit Cornette) ji įkūrė architektų biurą. Po pirmojo ekscentriško projekto - administracinio komplekso Rene - jie sulaukė šlovės... bet nė vieno užsakymo.

Prieš 18 metų Benua gyvenimas tragiškai nutrūko. Nuo tada Odilė projektuoja viena, dirbdama ne mažiau kaip 12 valandų per parą. Be to, ji dievina keliones ir bendrauti su jaunimu - tai kursto jos kūrybinę vaizduotę. Ilsisi ji tik lėktuvuose. O.Dek kūrybinio braižo tėvynainiai faktiškai nepripažino, užtat entuziastingai priėmė D.Britanija, atviresnė originaliems architektūriniams sprendimams. Tėvynėje O.Dek dirba dėstytoja, norėdama išugdyti naują drąsesnių ir atsidavusių darbui specialistų kartą.

Odilė yra ne tik architektė, bet ir pramonės dizainerė. Ji kuria baldų komplektus, indus ir šviestuvus savo projektams ir kaip savarankiškas kolekcijas - tokius pat plastiškus, keistus ir neįprastus.