×
(1/2) PIEŠINYS: 1702 metais Švedijos karališkoje bibliotekoje rastas tilto per Mūšą piešinys. LDK kariai jau persikėlę per Mūšą traukiasi nuo švedų kariuomenės, kuri yra šioje upės pusėje
Atsisiųsti
(2/2) MOKSLININKAS: Humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas, kilęs iš Joniškio krašto, Švedijos archyvuose suranda jau nebe pirmą mūsų istorijai vertingą radinį.
Atsisiųsti
2 nuotr.
PIEŠINYS: 1702 metais Švedijos karališkoje bibliotekoje rastas tilto per Mūšą piešinys. LDK kariai jau persikėlę per Mūšą traukiasi nuo švedų kariuomenės, kuri yra šioje upės pusėje
Šiaulių universiteto archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas Švedijos Karališkoje bibliotekoje surado vertingą iki šiol nežinomą 1702 metų piešinį. Tai jau nebe pirmas mokslininko radinys Švedijoje, vertingas šalies istorijai.
Unikalus piešinys
Švedijos karališkoje bibliotekoje E. Vasiliauskas atrado iki šiol Lietuvoje nežinomą ikonografinį šaltinį — 1702 metų piešinį, kuriame pavaizduotas tiltas per Mūšos upę bei jį kirtęs senasis Joniškio— Šiaulių (Tilžė— Ryga) kelias tarp Jauniūnų ir Lydekių kaimų.
Piešinyje vaizduojama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė, vadovaujama Kazimiero Zarankos traukiasi Šiaulių link. O juos vejasi ir tuoj kelsis per Mūšą senuoju tiltu švedų kariuomenė, vadovaujama pulkininko Karolio Gustavo Kruzės.
Piešinį E. Vasiliauskas rado švedų fortifikacijos specialisto, paskirtojo Kuršo gubernatoriaus, generolo majoro grafo Karolio Magnuso Stiuarto dienoraštyje. Spėjama, kad jis pats yra ir šio piešinio autorius.
Piešinys yra 23,9x12,8 centimetrų dydžio, atliktas tušu, popierius pageltęs, su vandens ženklais „KWG“.
Realūs karo veiksmai
Šis piešinys, mano E. Vasiliauskas, neabejotinais susijęs su konkrečiais Šiaurės karo (1700— 1703) veiksmais LDK ir Kuršo kunigaikštystės pasienyje. Yra žinoma, kad 1702 metų gegužės 25 dieną K. M. Stiuartas iš Liepojos pasiuntė kavalerijos pulką, vadovaujamą pulkininko K. G. Kruzės, kuris užėmė Šiaulius, Joniškį, Žagarę.
Jiems sėkmingai priešinosi Grigaliaus Oginskio kariuomenės vadas vėliavininkas K. Zaranka. K. M. Stiuartas sužinojęs apie tai, kad K. Zaranka ruošiasi užpulti švedus, įsitvirtinusius Joniškyje, K. G. Kruzei į pagalbą iš Jelgavos išsiuntė du pėstininkų batalionus, vadovaujamus pulkininko Adomo Liudviko Levenhaupto.
Lietuviai švedus užpuolė kelyje tarp Joniškio ir Šiaulių, tačiau pastarieji buvę gerai pasiruošę atmušė priešininko puolimą ir privertė lietuvius trauktis. Šis pasitraukimas ir vaizduojamas piešinyje.
Atradimo vertė
„Šis piešinys yra vertingas tuo, kad tai seniausias detalus Šiaurės Lietuvos ir vienas iš seniausių tilto atvaizdų visoje Lietuvoje. Susilaikyčiau nuo tvirtinimų, kad tai pats seniausias Lietuvoje tilto atvaizdas“, — sakė E. Vasiliauskas.
Piešinyje vaizduojamo tilto konstrukcija, E. Vasiliausko teigimu, nesudėtinga — viršutinė dalis išlenkta, sudaryta iš netašytų apvalių rąstų, ją laiko 4 eilės stulpų, viršuje šonuose yra karkasiniai turėklai. Upė — atsižvelgiant į metų laiką — vasaros pradžioje neplati, pakrantės ir slėnis neužpelkėję.
Piešinys suteikia vertingos informacijos apie apylinkės kraštovaizdį — pavaizduota upė, miškai, sodybos.
Piešinyje, tolumoje, dešiniajame Mūšos krante, pavaizduotas nedidelis tiksliau neidentifikuotas kaimas (arba vienkiemis) su 2 pastatais dvišlaičiais stogais. Sodybos įsiterpusios į didelį lapuočių miškų masyvą (dabartiniai Mėsmedžio ir Voverkio miškai(?).
Senieji keliai ir tiltai, kaip infrastruktūra, E. Vasiliausko teigimu, Lietuvoje tyrinėti labai mažai. Atrastas piešinys — ryškiai papildys šių tyrinėjimų sritį.
Latviai studiją apie senuosius Latvijos kelius ir tiltus XIII— XVII amžiais yra parašę dar 1971 metais.
Sąsajos su Saulės mūšiu abejotinos
Piešinyje pavaizduotas tiltas per Mūšą, E. Vasiliausko teigimu, buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra rengiamas 1236 metais vykusio Saulės mūšio atminimo memorialas.
Šioje vietoje archeologė Birutė Salatkienė yra atradusi senojo Joniškio— Šiaulių kelio fragmentų dar 1997 metų archeologinių kasinėjimų metu. Naujasis kelias Šiauliai— Joniškis nutiestas XIX amžiaus viduryje, o senasis ėjo per Jauniūnus.
„Saulės mūšio vieta laikomi laukai ties Jauniūnais, man kelia abejonių, nors strateginis kelias čia aiškiai buvo, tik nežinia, ar tikrai jis egzistavo tuo laiku, kai vyko mūšis“, — sako E. Vasiliauskas.
Švedija dovanoja nebe pirmą vertybę
Prieš metus E. Vasiliauskas Švedijos karo muziejaus archyve, Stokholme, talkinant kolegai Henrikui Johanssonui, atrado seniausią Joniškio miesto vaizdą, pieštą to paties autoriaus K. M. Stiuarto 1703 metais, diapozityvą (iš kur tolesnis paieškų kelias nuvedė į Karališkąją biblioteką). Šis radinys buvo tikra sensacija ir Šiaurės Lietuvos, ir visos šalies istorijai. Apie atradimą pirmasis paskelbė „Šiaulių kraštas“ (“Švedų kartografai paliko sensaciją“, 2010 11 18).
Šiemet E. Vasiliauskui pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos konkursą ir gauti finansavimą dar vienai mokslinių tyrinėjimų kelionei į Švediją. Šios kelionės metu mokslininkas tyrinėjo dvi Švedijos bibliotekas ir du archyvus ieškodamas reikšmingų Šiaurės Lietuvai ir visai šalies istorijai ikonografinės medžiagos.
„Norėjosi atrasti daugiau medžiagos, susijusios su Šiauliais, Žagare. Bet tokių kol kas nepavyko aptikti“, — pasakojo E. Vasiliauskas.
Šiaulių universiteto archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas Švedijos Karališkoje bibliotekoje surado vertingą iki šiol nežinomą 1702 metų piešinį. Tai jau nebe pirmas mokslininko radinys Švedijoje, vertingas šalies istorijai.
Unikalus piešinys
Švedijos karališkoje bibliotekoje E. Vasiliauskas atrado iki šiol Lietuvoje nežinomą ikonografinį šaltinį — 1702 metų piešinį, kuriame pavaizduotas tiltas per Mūšos upę bei jį kirtęs senasis Joniškio— Šiaulių (Tilžė— Ryga) kelias tarp Jauniūnų ir Lydekių kaimų.
Piešinyje vaizduojama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė, vadovaujama Kazimiero Zarankos traukiasi Šiaulių link. O juos vejasi ir tuoj kelsis per Mūšą senuoju tiltu švedų kariuomenė, vadovaujama pulkininko Karolio Gustavo Kruzės.
Piešinį E. Vasiliauskas rado švedų fortifikacijos specialisto, paskirtojo Kuršo gubernatoriaus, generolo majoro grafo Karolio Magnuso Stiuarto dienoraštyje. Spėjama, kad jis pats yra ir šio piešinio autorius.
Piešinys yra 23,9x12,8 centimetrų dydžio, atliktas tušu, popierius pageltęs, su vandens ženklais „KWG“.
Realūs karo veiksmai
Šis piešinys, mano E. Vasiliauskas, neabejotinais susijęs su konkrečiais Šiaurės karo (1700— 1703) veiksmais LDK ir Kuršo kunigaikštystės pasienyje. Yra žinoma, kad 1702 metų gegužės 25 dieną K. M. Stiuartas iš Liepojos pasiuntė kavalerijos pulką, vadovaujamą pulkininko K. G. Kruzės, kuris užėmė Šiaulius, Joniškį, Žagarę.
Jiems sėkmingai priešinosi Grigaliaus Oginskio kariuomenės vadas vėliavininkas K. Zaranka. K. M. Stiuartas sužinojęs apie tai, kad K. Zaranka ruošiasi užpulti švedus, įsitvirtinusius Joniškyje, K. G. Kruzei į pagalbą iš Jelgavos išsiuntė du pėstininkų batalionus, vadovaujamus pulkininko Adomo Liudviko Levenhaupto.
Lietuviai švedus užpuolė kelyje tarp Joniškio ir Šiaulių, tačiau pastarieji buvę gerai pasiruošę atmušė priešininko puolimą ir privertė lietuvius trauktis. Šis pasitraukimas ir vaizduojamas piešinyje.
Atradimo vertė
„Šis piešinys yra vertingas tuo, kad tai seniausias detalus Šiaurės Lietuvos ir vienas iš seniausių tilto atvaizdų visoje Lietuvoje. Susilaikyčiau nuo tvirtinimų, kad tai pats seniausias Lietuvoje tilto atvaizdas“, — sakė E. Vasiliauskas.
Piešinyje vaizduojamo tilto konstrukcija, E. Vasiliausko teigimu, nesudėtinga — viršutinė dalis išlenkta, sudaryta iš netašytų apvalių rąstų, ją laiko 4 eilės stulpų, viršuje šonuose yra karkasiniai turėklai. Upė — atsižvelgiant į metų laiką — vasaros pradžioje neplati, pakrantės ir slėnis neužpelkėję.
Piešinys suteikia vertingos informacijos apie apylinkės kraštovaizdį — pavaizduota upė, miškai, sodybos.
Piešinyje, tolumoje, dešiniajame Mūšos krante, pavaizduotas nedidelis tiksliau neidentifikuotas kaimas (arba vienkiemis) su 2 pastatais dvišlaičiais stogais. Sodybos įsiterpusios į didelį lapuočių miškų masyvą (dabartiniai Mėsmedžio ir Voverkio miškai(?).
Senieji keliai ir tiltai, kaip infrastruktūra, E. Vasiliausko teigimu, Lietuvoje tyrinėti labai mažai. Atrastas piešinys — ryškiai papildys šių tyrinėjimų sritį.
Latviai studiją apie senuosius Latvijos kelius ir tiltus XIII— XVII amžiais yra parašę dar 1971 metais.
Sąsajos su Saulės mūšiu abejotinos
Piešinyje pavaizduotas tiltas per Mūšą, E. Vasiliausko teigimu, buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra rengiamas 1236 metais vykusio Saulės mūšio atminimo memorialas.
Šioje vietoje archeologė Birutė Salatkienė yra atradusi senojo Joniškio— Šiaulių kelio fragmentų dar 1997 metų archeologinių kasinėjimų metu. Naujasis kelias Šiauliai— Joniškis nutiestas XIX amžiaus viduryje, o senasis ėjo per Jauniūnus.
„Saulės mūšio vieta laikomi laukai ties Jauniūnais, man kelia abejonių, nors strateginis kelias čia aiškiai buvo, tik nežinia, ar tikrai jis egzistavo tuo laiku, kai vyko mūšis“, — sako E. Vasiliauskas.
Švedija dovanoja nebe pirmą vertybę
Prieš metus E. Vasiliauskas Švedijos karo muziejaus archyve, Stokholme, talkinant kolegai Henrikui Johanssonui, atrado seniausią Joniškio miesto vaizdą, pieštą to paties autoriaus K. M. Stiuarto 1703 metais, diapozityvą (iš kur tolesnis paieškų kelias nuvedė į Karališkąją biblioteką). Šis radinys buvo tikra sensacija ir Šiaurės Lietuvos, ir visos šalies istorijai. Apie atradimą pirmasis paskelbė „Šiaulių kraštas“ (“Švedų kartografai paliko sensaciją“, 2010 11 18).
Šiemet E. Vasiliauskui pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos konkursą ir gauti finansavimą dar vienai mokslinių tyrinėjimų kelionei į Švediją. Šios kelionės metu mokslininkas tyrinėjo dvi Švedijos bibliotekas ir du archyvus ieškodamas reikšmingų Šiaurės Lietuvai ir visai šalies istorijai ikonografinės medžiagos.
„Norėjosi atrasti daugiau medžiagos, susijusios su Šiauliais, Žagare. Bet tokių kol kas nepavyko aptikti“, — pasakojo E. Vasiliauskas.
Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
