M.Jonučio meniniai asmeniškumai

Trečiadienį nedidukė sostinės galerija „Meno niša“ pasipuošė tikromis pavasario spalvomis ir pakvipo gėlėmis, kurios buvo skirtos dailininkui Mariui Jonučiui dešimtosios šioje erdvėje surengtos parodos proga. „Kažkas naujo“ - taip vadinasi iš medžio išpjaustyti ir siužetiniai paveikslai, erdvinės kompozicijos ir netikėtai dailininko talento gerbėjų čia atrasta grafika.

Smalsuoliai liko patenkinti

Paprastai šioje galerijoje pavasarį būdavo rengiama dailininkų šeimos Nomedos Marčėnaitės ir M.Jonučio bendra paroda, žaisminga, su siurprizais ir skaičių rebusais: prie vieno amžiaus pridedamas kito ir gaunama solidi metų suma. Šį sykį, beje, kaip ir pernai, Marius savo naujausius kūrinius demonstruoja vienas, o Nomeda kiek ankstėliau buvo parodžiusi savo fotografijos darbus. Tad... susirinkusi nemaža meno gerbėjų ir šiaip smalsuolių kompanija, kuri žinojo, kad menininkų šeima prieš kelerius metus pradėjo byrėti, laukė: ateis Nomeda pasveikinti buvusios antrosios puselės. Ji atėjo kiek pavėlavusi, puikiai nusiteikusi, su nedidele dovanėle ir draugišku bučkiu į žandą. Smalsuolių žiniai: pora viešai neprisipažino esanti oficialiai išsiskyrusi, o tik gyvenanti atskirai. Nomeda su vaikais persikėlė į butą viename iš naujų sostinės rajonų, o Marius liko už miesto esančiame name, kuriame yra ir jo dirbtuvės.

Pavasario impulsas

Paroda „Kažkas naujo“ - tai dešimtasis M.Jonučio pavasarinis pasirodymas „Meno nišoje“. Originalios manieros menininko kūrybai apibūdinti niekada netiko siauri apibrėžimai, tokie yra ir pastaraisiais metais sukurti darbai. Koliažo principu atlikti darbai turi skulptūros ir tapybos elementų. Spalvos šioje parodoje gal ne tokios ryškios kaip ankstesnėse. Mediniai simboliai ir figūros išsiskiria stipriu emociniu fonu, sukuriančiu poetišką, pakylėtą virš kasdienybės pasaulio mitą. M.Jonučio kūriniuose pasaulis kuriamas tarsi iš naujo. Jame, kaip ir dera, pagrindiniai veikėjai dažniausiai yra vyras ir moteris, tik sukurti iš medžio, pagražinti spalvomis. Dailininkas pasakoja apie gyvenimą ir meilę, bet nuskamba jo paties išrašytuose poetų posmuose ar savos kūrybos eilutėse nostalgijos, nusiminimo ir vėl džiaugsmo, kad atėjo pavasaris, gaidos.

Grafika - tarsi dienoraštis

Marius labai atviras. Visada toks buvo... „Jei tikėčiau skaičių terapija, džiaugčiausi - va jau dešimtą pavasarį „Meno nišoje“, bet metams einant vis daugiau dalykų praranda prasmę...“, - sako menininkas. Kiekvieną pavasarį toje pačioje vietoje rengiama ekspozicija jam yra labai svarbi. Anot jo, „tai stuburas, kuriam dirbu ir stengiuosi labiau negu už pinigus“... Dailininkas priduria, kad teisingiau būtų parodą pavadinti ne „Kažkas naujo“, o „Nieko naujo“. Mat jis dirba vis tą patį darbą, tomis pačiomis rankomis ir tais pačiais instrumentais. Ir vis dėlto ši jo paroda kitokia, jo mėgstamos temos atskleidžiamos truputį kitaip...

Menininkas - nėra amatininkas ir savo darbų nekopijuoja, temos gal ir kartojasi, bet jos pateiktos kiek kitais rakursais, spalvomis. Beje, šioje parodoje, palyginti su ankstesnėmis, daugiau baltos ar pilkšvos, o grafikos lakštai, kaip ir dera, - nespalvoti. Jo pateiktas linoraižinių ciklas „Matavimai“ sukurti šiemet. Kiekvienas darbas palydėtas jautriu jo paties sielos šauksmu, kartais ironišku, kartais graudoku. Štai eilutės, palydinčios vieną iš kūrinių: „Šventos vietos, kur buvom, daiktai, kuriuos dovanojom, žodžiai pa- ir nepa- sakyti, žvaigždės virš mūsų žibėjusios. Viskas tik apvalus nulis, kai dabar negaliu tavęs apkabinti“.

Tie ant galerijos palangės išrikiuoti grafikos lakštai, anot M.Jonučio, lyg ir kažkas naujo, bet kartu ir seno. Tai jis darė prieš dvidešimt metų, nes yra baigęs grafiką Vilniaus dailės akademijoje. „Radau linoleumo ir, užuot išklojęs juo grindis, kažką sukūriau, - šmaikštauja dailininkas. - Tai lyg vieno egzemplioriaus knyga, kuri gal kam nors bus įdomi. Į juos reikia ne tik įsižiūrėti, bet ir įsiskaityti. Jie nėra pesimistiniai, o apie laimę, kokios norėtųsi ir man, ir kitiems, kuriems jos trūksta. Nesvarbu, kad ir kokia trumpa ji būtų“, - prisipažino „Respublikai“ 47 metų dailininkas.

Mįslės ir klausimai

Iki birželio 8 dienos veiksiančioje parodoje verta apsilankyti, nes ji skirta ne vien tik akims paganyti, bet ir pamąstyti apie Lietuvos ir pasaulio ateitį. M.Jonutis užmena nemažai mįslių savo paveikslais. Štai balandis su alyvos šakele, o po juo grėsmingai marširuoja „taikos“ tankas... Kitame paveiksle Vyčio skyde atsiradęs krepšinio kamuolys. Yra ir daugiau užuominų apie grėsmę netekti mūsų tautai svarbių vertybių, tačiau tas grėsmes nusveria optimizmo teikiantys darbai, kurių pavadinime džiaugsmingas žodis „pavasaris“, menininko ranka išrašytos Maironio posmų eilutės apie pavasarį.