Mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus Rakauskas

Mečislovas Ireniejus Rakauskas (literatūrinis slapyvardis - Mečys Rakauskas) gimė 1938 m. sausio 1 d. Kaune. 1956-1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar - Kauno technologijos universitetas), dirbo elektromonteriu „Kauno audinių" fabrike, vėliau ryšių techniku Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, bendrovėje „Šilkas" vyr. energetiku. Lietuvos rašytojų sąjungos narys - nuo 1974 m.

Išleido keturias apsakymų knygas - „Pasaulis, iš kurio išaugama" (1973), „Pasverk širdim sava" (1977; išversta į latvių kalbą, 1980), „Vien dabartis" (1981), „Gintarinio korio akys" (apysaka ir apsakymai, 1998), du romanus - „Tolimo miesto kokteilis" (2005), „Kitaip nebūtų žemiškas gyvenimas. Pirma knyga. Mergelės moterys" (2008). Jo apsakymai versti į rusų, latvių, estų, bulgarų, lenkų bei vengrų kalbas ir publikuoti tų užsienio šalių periodikoje, antologijose. Pats Mečys Rakauskas yra vertęs A. Parchomenkos, V. Rasputino, E. Hemingvėjaus, R. Bredberio ir Dž. Selindžerio apsakymus.

Savo knygomis - apysakomis, apsakymais, romanais - jis gerokai praplėtė tuometinės prozos problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos išstūmė kaimiškos-kolūkinės problematikos temą. Egzistencinės situacijos, pasąmonės srautas, sapnų atgarsiai, slėpiningumas - tai rašytojo prozos formos. Psichologizmas, mąslumas, gilinimasis į personažų vidinį gyvenimą, akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas - daugelio M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai.

Rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys". Temų bei išraiškos aspektais šiuos apsakymus galima lyginti su Juozo Apučio proza.

Egzistencinis nerimas, moralinės vertybės ir jų niveliacija itin ryškios vėlesniuose romanuose - „Tolimo miesto kokteilis", „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys". M. Rakauskas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizuoja savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas kaltes, preciziškai išaižo kiekvieną mintį, pastebėjimą. Tokie tekstai tampa skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį. Paskutinis M. Rakausko romanas „Juodosios mūzos" liko rankraštyje.

Rašytojas buvo pasiekęs nemenkų laimėjimų ir šachmatų žaidimo bare, kruopščiai analizavo pasaulio didmeistrių žaidimą.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Ceciliją, gimines bei artimuosius.

Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas - rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.