Mirė prof. hab. mokslų daktarė, filosofė, publicistė Jūratė Baranova-Rubavičienė     

Velionė Jūratė Baranova-Rubavičienė (Patkauskaitė) gimė 1955 metais gruodžio 15 d. Biržuose, šeimai persikėlus į Vilnių, baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą (dabar Tuskulėnų gimnazija). 1972 m. pradėjo filosofijos ir psichologijos studijas Vilniaus universitete, kurias baigė 1978 m. Po aspirantūros, ji 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (tuomet kandidatinę) disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“.  

Jūratė Baranova nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame institute 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros ir 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė. 1991–2003 m. išrenkama Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filosofijos katedros docente, o 2003–2017 m. išrenkama VPU (LEU) profesoriaus pareigoms. Velionė 2006 m. parašė monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“, kurios pagrindu, 2007 m. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete jai buvo patvirtintas habilituotos daktarės mokslinis laipsnis. J. Baranova nuo 2017 m. išrenkama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesore, kur dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją ir siejo filosofiją su intelektine terapija.

Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, jos literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.

Jūratė Baranova rašė apie filosofijos ir meno sandūras, publikavo daug straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, taip pat paskelbė straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė J. Baranova skaitė LRT radijo laidose „Kultūros savaitė“, kitose laidose, aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“, vėliau, 2004 m. – monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“, bei 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“, parašė dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“. J.Baranova buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.

2000 m. J.Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.

Solidus yra prof. habil.dr. J. Baranovos mokslinis palikimas – per 30 mokslinių straipsnių aukšto pripažinimo tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, 3 monografijos ir 3 vadovėliai aukštosioms mokykloms, net 10 vadovėlių vidurinei mokyklai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir forumuose, mokslo stažuotėse ir vizituojančio profesoriaus pareigybėse, pranešimai tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Visa tai yra svarus indėlis į Lietuvos filosofijos mokslą.

Prof. J. Baranova buvo labai mėgstama ir vertinama studentų ir savo kolegų, buvo objektyvi ir reikli dėstytoja, nevengdavo pasisakyti aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, buvo renkama į VPU Istorijos fakulteto tarybą, VPU Senatą.

Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą Velionės vyrui Vytautui, sūnui Tomui, visiems artimiesiems, kolegoms ir studentams bei Ją pamėgusiems skaitytojams.