Ministerija skyrė beveik 280 tūkst. eurų  M.K.Čiurlionio 150 metų jubiliejaus projektams

Šią sumą ministerija paskirstė 20-čiai projektų. 

„Šie projektai – nuo solidžių leidinių ir tyrimų iki inovatyvių parodų, spektaklių ir edukacinių veiklų visoje Lietuvoje ir už jos ribų – leis mums visiems ne tik dar kartą prisiliesti prie genialaus kūrėjo palikimo, bet ir naujai jį atrasti bei įprasminti šiandienos kontekstuose. Labai svarbu, kad Čiurlionio kūrybos šviesa pasiektų ne tik sostinę, bet ir regionus“, – pranešime teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Tarp finansuojamų iniciatyvų pateko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus projektas „Paroda „Čiurlionis Vilniuje“: virtualios ir interaktyvios pažinimo aplinkos sukūrimas“, Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Čiurlionio svajos“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidybiniai ir tyrimų projektai, susiję su M. K. Čiurlionio kūriniais, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus veiklos, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Papildyta realybė „Karalių pasaka“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektas „HOMMAGE À ČIURLIONIS“. 

Taip pat finansuojami projektai, skirti M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidai Sakartvele ir JAV, leidinys lengvai suprantama kalba, edukaciniai ciklai jaunimui ir daugelis kitų iniciatyvų Vilniuje, Kaune, Ukmergėje bei kituose miestuose.

Didžioji dalis šių projektų yra įtraukti į Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programą, kurioje numatyta apie pusantro šimto įvairių veiklų, skirtų visapusiškai pristatyti menininko asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimo istorinį laikmetį.

ELTA primena, kad siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais.

Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą.

Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai. 

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.