Laikas (bent jau taip kaip dažniausiai jį suprantame) sudarytas iš linijinių įvykių, kuriančių tam tikrą istoriją. Tuo tarpu pati istorija atspindi dalį mūsų individualaus ir/ar kolektyvinio identiteto. Šioje M.Waltari fotografijų serijoje stipriai jaučiama melancholija, atsirandanti iš įvykių, kuriuose tampama stebėtoju, o ne dalyviu.

Nors kūriniai yra surežisuoti, siekiant išgauti tikroviškumo reprezentaciją, tačiau menininko negalima laikyti visiškai pastatyminės fotografijos sekėju. M.Waltari darbuose nuolat kuriamas įspūdis lyg tavo realybės jausmas būtų tikrinamas. Jis pats teigia, kad jo domėjimosi objektas – paskutinių 30 metų vertybių kismas Europoje. Menininkui svarbūs miesto peizažuose atsispindintys žmogaus veiklos rezultatai, kurie atliepia ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir aiškiai nurodo praeities įvykių eigą. Emocionalios įtampos kupinose scenose, kur akimirka ištįsta iki begalybės, autorius išradingai supina tikrovę ir teatrą, praeitį ir dabartį. Didelio formato fotografijos pabrėžia vaizdų tapybinę kokybę, yra skirtos sienoms ir pašaliečio kontempliavimui, leidžiančiam žiūrovui įsižiūrėti į mūsų būtį.

Mikko Waltari (g. 1966) įgijo fotografijos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. 2017 m. menininkas nagrinėjo socialines permainas Europoje nuo 1980 metų iki dabar. Savo kūrybą M.Waltari yra pristatęs Berlyne, Rygoje, Atėnuose ir kituose Europos miestuose. Šiuo metu dirba Lietuvoje ir Suomijoje.

Paroda veiks iki vasario 8 d.