8 nuotr.

Viniaus centrinis paštas. Stasio Žumbio nuotr.

Lapkričio 3-osios Lietuvos televizijos (LRT) žinių laidoje „Panorama“ kelios minutės buvo skirtos pašto pastatų Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje likimui. Buvo primintas jau kelerius metus girdimas Lietuvos pašto teiginys, kad jų bendrovei nebereikia centrinių paštų pastatų. Girdi, aukcionus būtų galima pristabdyti tik savivaldybėms pareiškus norą juos pirkti. „Mes paskelbėm aukcioną ir nematome priežasčių, kodėl jis neturėtų vykti, - pranešė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė ir pridūrė. - Pašto vadovybė jau suplanavo, kur panaudos gautus pinigus.“ Žodžiu, pakalbėjo it kokia privačios bendrovės savininkė, lyg visi tie rūmai būtų jos nuosavybė. Bet gerbiamoji ponia, pašto rūmai yra vienodai jūsų, kaip ir mano. Jūs buvote dar negimusi, kai už mano, anuomečio mokesčių mokėtojo, pinigus architektai Nasvyčiai kūrė centrinį paštą Vilniuje. Jūs daugiau nei 20 metų ėjote vadovaujamas pareigas bankininkystės sektoriuje, rūpinotės pinigėliais. Ko gero, kultūros sąvoka jums liko kažkur antrame, jei ne trečiame, plane. Už gautus pinigus numatoma nusipirkti naują, pačią moderniausią, inovatyviausią įrangą. Geras, reikalingas daiktas. Tačiau tenka prisiminti, kad niekas taip greitai nepasensta ir nepraranda savo vertės, kaip elektroninė technika. Ryte nusipirktas „išmanusis“ vakare jau būna seniena. Todėl iškiliausių paveldo objektų iškeitimas į trumpaamžę techniką labiau panašus ne į investiciją, o turto pravalgymą.

Be abejo, tokių rūmų išlaikymas kainuoja. Mūsų valstybės ižde milijonų mažoka - savo gero tausoti nemokame, o iždą papildyti nelabai yra kam. Tūkstančiai gabiausių, darbščiausių mūsų žmonių išvyko į užsienius gražesnio gyvenimo ir skalsesnės duonos ieškoti. Daugelis jų prisipažįsta, kad juos gena ne tik materialiniai rūpesčiai. Ne mažiau lietuvių palieka Tėvynę dėl sumautos atmosferos, dėl to, kad jaučiasi gyvenantys valstybėje, kuri savęs negerbia. Yra materialių dalykų, turinčių tautai, valstybei, miestui didesnę reikšmę, nekaip jų finansinė vertė. Pilys, valdovų rūmai, šventovės, istorinių asmenybių memorialinės vietos - be visų jų nebūtų nei orios tautos, nei tvirtos valstybės. Valstybėje turi būti ir pagrindinis bankas, kuris ne tik atliktų jam skirtas pareigas, bet ir savo išvaizda keltų pasitikėjimą ekonominiu valstybės tvirtumu. Senas miestas turi turėti rotušę, antraip tai tebus gyvenvietė.

Paštas, pašto pastatai šimtmečiais buvo tarp svarbiausių miestų pastatų, paštas jungė, vienijo valstybę. Net atstumai tarp miestų buvo matuojami nuo pašto iki pašto. Ir štai dabar „nematoma priežasčių“, dėl kurių reikėtų juos išsaugoti valstybės žinioje. Šį Lietuvos pašto (paštų) naikinimo vajų pradėjo buvęs (ačiū Dievui) susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ministro nebeliko, bet liko jo statytiniai, važiuojantys jo nurodytais bėgiais. Išparceliuojami paštų pastatai, stovintys brangiausiose miestų vietose, o ir patys turintieji didelę kultūrinę ir meninę vertę. Tokiuose koks nors viešbutis, SPA ar verslo centras - kiekvieno verslininko svajonė ir prestižo reikalas. Kai  merai aiškina, kad nieko nebegalima padaryti, kad pašto rūmai vis vien bus parduoti iš varžytinių, kyla neramios mintys. Kas gali paneigti, kad visi sandoriai jau seniausiai sudaryti, pelnas paskirstytas, o aukcionai tik imituojami? Dar bandoma šnekėti, kad būsimieji savininkai išsaugosią visuomeninę paskirtį. Tarsi trūktų pavyzdžių, kokios atliekamos manipuliacijos ir kuo baigiasi istorinių pastatų privatizavimas.

Ypač aštrus Klaipėdos pašto atvejis. Tai bene vienintelis gerai išsilaikęs reprezentacinis pastatas visame mieste, dar ypatingas tuo, kad jame yra karilionas. Klaipėdos karilionas pagal amžių dar neturėtų paveldo statuso. Tačiau tai puikus, brangus daiktas, muzikos instrumentas, kurio buvimas ir kurio skambesys Klaipėdai suteikia nepakartojamos atmosferos ir žavesio. Karilionas specialiai ta proga restauruotame pašto bokšte suskambo 1987 metais. Prie jo atsiradimo daug prisidėjo konservatorijos Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Vytautas Jakelaitis ir Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas (dabar būtų - meras), vėliau Kovo 11-osios akto signataras Alfonsas Žalys. Varpus nuliejo ir bokšte įrengė Apoldos varpų liejykla, buvusi tuometėje Rytų Vokietijoje. Klaipėdos karilioną sudarė 48 varpai, ant varpų buvo išlieta Klaipėdos simbolika. Apie 2000 metus vienos olandų varpų liejyklos atstovai įsiūlė naują karilioną. Naujasis, taip pat 48 varpų, karilionas buvo nulietas 2006-aisiais. Gal ir nebuvo reikalo senąjį (iš tiesų dar visai naują) karilioną keisti kitu, bet kas padaryta, tai padaryta. Viskas būtų buvę gerai, jeigu F.P.Šilingo (Schilling) karilionui būtų buvusi surasta derama vieta. Bet Klaipėdos miestui trūko fantazijos ir iniciatyvos, nukabintieji varpai buvo netinkamai saugomi, dalis išvogta, dalis kažkam atiduota.

Šitoks elgesys su vertingiausiu paveldo, su miestų ir valstybės simboliais  rodo, kad mes esame visiškai praradę savo orumą ir garbės jausmą. Labai lengva išparduoti valstybės turtą,  galima būtų be vargo išparduoti ir pravalgyti visą valstybę. Kokie nors kinai tikrai nupirktų ir dar gerai sumokėtų.

Nerimas dėl pašto pastatų likimo visuomenę sujudino ne juokais. Tai paskatino Seimo Kultūros komiteto pirmininką R.Karbauskį kreiptis į ministrą pirmininką, susisiekimo ministrą ir AB Lietuvos pašto gen. direktorę su prašymu atidžiai bei nuodugniai išnagrinėti turimą informaciją bei susilaikyti nuo skubotų sprendimų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai reprezentuoja valstybę, yra vieni iš Lietuvos didžiųjų miestų simbolių, todėl nusipelno atsakingesnio, atidesnio ir visuomenei atskaitingesnio požiūrio. Aukcionas negali vykti skubotai, nenumačius ir neaptarus sąlygų, kaip bus disponuojama kultūros paveldu ir kaip bus užtikrinamas jo prieinamumas visuomenei.

Akcinės bendrovės Lietuvos pašto vienintelė akcininkė yra valstybė - Lietuvos Respublika, kurios, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Taigi, šis klausimas privalo būti sprendžiamas valstybiniu lygiu, neužmirštant, kad aukščiausioji valdžia savo prioritetu skelbė esant būtent KULTŪRĄ.

P.S. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, AB Lietuvos pašto valdybai neįvykdžius jo nurodymo atleisti generalinę direktorę A.Sungailienę, jau atleido pačią valdybą.