Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis sako, jog „kūrinys su menu neturi nieko bendro“, o jo pristatymą įvardija „politine“ akcija ir „ritualinės kultūros dalimi“.

Tik kandidatas į merus „nežino“

Šiaulių arenoje pirmadienį surengtas paveikslo pristatymas, dalyvaujant autoriui Michailui Saghojai.

Demonstracijos pradžia susieta su Mokslo metų atidarymo diena, o toliau bus rodomas ir per „Šiaulių dienų“ šventę.

Savivaldybės tinklalapyje paveikslo demonstravimą anonsavo ir kvietė jo žiūrėti miesto tarybos Socialdemokratų frakcija.

Paveikslas įvardijamas, kaip monumentalios tapybos „du viename“ kūrinys. Mat jame pavaizduoti ne tik Lietuvos valdovai, bet ir Aušros vartų Dievo motina (Madona matoma tik tamsoje). Paveikslas yra 720 cm pločio ir 430 cm aukščio, o sveria per 700 kg.

Paveikslo pristatymo Šiauliuose iniciatoriumi įsivardijo mero pavaduotojas ir LSDP Šiaulių miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas Justinas Sartauskas.

J.Sartauskas sakė, jog paveikslo demonstravimą inicijavo miesto gimtadienio šventei „Šiaulių dienos“. Kabės arenoje paveikslas ir per moksleivių kūrybiškumo parodą „Tavo PIN KODAS 2018“.

„Tai Lietuvoje trisdešimt metų gyvenančio armėnų dailininko naujas kūrinys, - sakė J.Sartauskas. - Autorius jokio honoraro neprašo, apmokėjome tik kelionės ir paveikslo montavimo išlaidas.“

Paveikslo žiūrėti mokinius ir mokytojus socialdemokratai kvietė rytą lankydamiesi mokyklose per mokslo metų atidarymo šventę.

„Pakviečiau paveikslo žiūrėti, - patvirtino socialdemokratas Gintautas Sitnikas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis švietimo, kultūros ir sporto reikalus. - Kokiose mokyklose? Keliose buvau.“

G.Sitniką socialdemokratai yra pasirinkę ir kandidatu į merus. Tačiau jis tikino nepradedąs rinkėjų vilionės. Tvirtino nė nežinąs, kad socialdemokratai rengia paveikslo pristatymą ir demonstravimą Šiauliuose.

„Frakcijai nepriklausau, neskaičiau anonso, - sakė politikas. - Aš kviečiau paveikslo žiūrėti tik kaip žmogus, nes paveikslas vertas pamatyti. Kodėl? Jis didelis ir su daug poteksčių.“

Norėjau nudžiuginti lietuvius

Kūrinio autorius armėnų kilmės dailininkas M.Saghoja „Šiaulių kraštui“ sakė, jog paveikslą kūrė Lietuvos 100-mečiui. Jį jau rodęs Vilniuje, o po Šiaulių planuoja dar sykį rodyti sostinėje - Seime.

„Norėjau paveikslu nudžiuginti lietuvius, atspindėti Lietuvos istoriją, apsidžiaugiau, kai pakvietė į Šiaulius, - sakė dailininkas. - O į politiką aš nelendu ir man nepatinka, kad čia politiką ima maišyti. Kai lygina mano paveikslą su V.Vasnecovo „Trimis didvyriais“, tai esu net laimingas, nes tai didis dailininkas, o paveikslų siužetas panašus. Manau, tos asociacijos eina iš sovietmečio, kai daug kur butuose kabojo V.Vasnecovo paveikslo su trimis rusų legendiniais herojais kopijos.“

M.Saghoja palygino: V.Vasnecovo paveiksle didvyriai stovėjo gindami Rusiją, o jo paveiksle pavaizduoti Lietuvos kunigaikščiai, vieniję lietuvių žemes ir įvairias tautas.

„Juk jūsų šalyje ir dabar gyvena ir rusai, ir lenkai, ir gudai, ir musulmonai, kuriuos Vytautas pasikvietė, - pabrėžė autorius. - Su tais, kurie sako, kad mano paveikslas sovietinė propaganda, nenoriu nė laiko gaišti. Vienam valdininkui Vilniuje pasirodė, kad tai plakatas, o viena pensininkė žiūrėjo kaip į Vasnecovo paveikslą - taigi, kiekvienam savo.“

Dailininkas pabrėžė, jog paveikslo centre vaizduojami trys raiteliai - tai Lietuvos kunigaikščiai Gediminas, Mindaugas ir Vytautas. Už jų - 47 Lietuvos vietovių žymiausi architektūriniai akcentai ir kiti Lietuvos simboliai. Efektingai užkoduotas Aušros vartų Dievo motinos atvaizdas.

„Manęs klausia, kodėl virš Gedimino pilies nėra vėliavos - vėliava yra, tik ją reikia matyti: ji - kunigaikščių apsiaustuose: Gedimino - geltonas, Mindaugo - žalias, Vytauto - raudona“, - sakė dailininkas.


Situaciją komentuoja menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis:

- Šitas kūrinys su menu neturi nieko bendra, su tapybos tradicija - taip pat. Tai kičinis, popsinis, diletantiškas kūrinys: ir kolorito, ir proporcijų, ir mastelio požiūriu. Bet kadangi pristatomas kaip šventasis kūrinys, kaip ikona, kuriai visi turi lenktis, tai jokio meniškumo ir nereikia.

Tai visai kita istorija - sakralinė, religinė, masinė, politinė - masiniam vartojimui skirtas produktas.

Bet žmonėms patinka. Tie, kurie šaiposi iš dabartinių skulptūrų, eis, ašaros ir lenksis. O tie trys didvyriai - jie irgi nuo kažko nukopijuoti - neturi jokio autorinio braižo - ikoninis kopijuojamas paveikslas. O Dievo motina - lyg saldainiukas suvyniota.

Visa tai suprantu kaip politinę, religinę akciją. Tai tokia ir tebūna - ritualinės kultūros dalis. Lietuvos 100-mečiui aukotojų yra labai daug, bet kur tas aukas dėti?